REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant to, kad tiek ekonomika, tiek ir darbo užmokestis Lietuvoje toliau auga, šiemet emigracija netikėtai ūgtelėjo ketvirtadaliu. Taigi, kodėl daugiau tautiečių nutarė išvažiuoti į užsienį?

REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas (LSD), šiemet nuo sausio iki liepos mėnesio iš šalies išvažiavo 27 721 asmuo, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 20 824 žmonės. Lyginant 2015 ir 2014 m. pirmuosius septynis mėnesius, iš Lietuvos emigravo 6 897 asmenimis daugiau, taigi emigracija šiemet padidėjo beveik 25 proc.

REKLAMA

Statistika rodo, kad šiemet sumažėjo ir į Lietuvą atvykusiųjų skaičius, tiesa, jeigu lygintume 2015 m. duomenis nuo sausio iki liepos mėnesio su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, imigrantų srautas sumento maždaug 2,6 proc.: 2015 m. per pirmus septynis mėnesius į šalį atvyko 13 918 asmenų, 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu imigrantų skaičius buvo 14 294.

Ragina luktelti ir nepanikuoti

Portalo tv3.lt kalbinta Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, jog įvardyti tikslias priežastis, paskatinusias lietuvių emigracijos padidėjimą šiemet, yra anksti, mat reikėtų pamatyti visų metų migracijos rezultatus.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, pasak migracijos specialistės, intensyviau emigruoti žmones galėjo pastūmėti įvairių veiksnių mišinys.

„Mūsų universitetai pradeda po keturis žmones surinkti, tai gal prisideda tai ir išvažiuoja daugiau studijuoti į užsienį. Kažkiek galėjo prisidėti, sakysime, kas ten išsigando dėl kariuomenės (privalomosios karo tarnybos grąžinimo – tv3.lt), kažkiek galėjo prisidėti Ukrainos krizė, kur vis viena Lietuvoje darosi kaip ir nelabai saugu. Tai čia gali būti samplaika labai daugelio veiksnių po labai nedaug“, – kalbėjo A. Sipavičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suviliojo greičiau augančios ekonomikos

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui tv3.lt aiškino, kad šiemet padidėjusios emigracijos priežastys iš esmės yra ekonominės. Anot jo, Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos ekonomikos pastaruoju metu smarkiai pakilo, minėtose šalyse gerokai sumažėjo nedarbo lygis ir būtent šios šalys lietuvius vilioti ėmė dar labiau.

„Mums patiems neužtenka augti greitai. Čia kaip Alisa stebuklų šalyje – jeigu bėgi visu greičiu pirmyn, tai nebūtinai yra judėjimas į priekį. Reikia bėgti greičiau nei kiti, o dabar Lietuva nejuda greičiau negu Anglija, Airija ar Ispanija“, – dėstė Ž. Mauricas.

REKLAMA

Ekonomisto teigimu, nereikėtų pamiršti ir po konflikto su Ukraina kilusios Rusijos ekonominės krizės, kuri galėjo išgąsdinti dalį su didžiąja Rytų kaimyne verslo santykiais susijusius lietuvius ir tokiu būdu pastūmėti emigruoti.

„Mes galbūt būtume judėję į priekį greičiau, bet dėl Rusijos ekonominės krizės mūsų ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo, nors bendroje statistikoje Rusijos ekonomikos efektas nėra labai didelis. [...] Yra tam tikrų sektorių, sričių, kurios nukentėjo žymiai labiau ir galimas daiktas, kad žmonės su tuo susidūrė. [...] Jie ar jų kolegos nusprendė to apibrėžtumo vedami arba faktinių veiksnių – darbo užmokestis nebuvo pakeltas ar buvo sumažintas darbuotojų skaičius – pasirinkti emigranto duoną“, – aiškino banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.

REKLAMA

Pergyvenom krizę, bet tuo pasinaudoti nemokame?

Ž. Mauricas tv3.lt dėstė, jog Airija sugebėjo sumažinti savo tautiečių emigraciją, paskelbdama aiškiai susitarusi dėl to, kad bus mažinami mokesčiai, didinamas darbo užmokestis ir panašiai. Anot finansų analitiko, jei Lietuva norėtų sumažinti iš šalies besitraukiančiųjų skaičių, tai turėtų imti pavyzdį iš airių.

Pasak Ž. Maurico, kad Lietuvos valdžios elitas nesugeba aiškiai įvardyti tai, kokių pokyčių turėtų laukti gyventojai, parodė sprendimas grąžinti privalomąją pradinę karo tarnybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Galbūt buvo perlenkta lazda su šauktinių organizavimu, nes, kaip ir buvo skelbta, jis bus privalomas, o vėliau pasirodė, kad savanorių užteko. Bet kaip viskas buvo komunikuojama? Iš pradžių sakoma, kad šauks iki 38 metų ir panašiai. Tai atsispindėjo emigracijoje, nes Statistikos departamentas pranešė, kad neįprastai daug per šių metų pirmą pusmetį emigravo būtent vyrų, lyginant su moterimis, tai yra daugiau negu 60 procentų vyrų tarp emigravusiųjų“, – aiškino ekonomistas.

„Reikėtų neišgąsdinti žmonių ypač tokiais neapibrėžtumo laikotarpiais. Kaip tik reikėtų atvirkščiai elgtis, tai yra stengtis sakyti, kad „viskas bus gerai“ ir imtis veiksmų.

Tarkime, ir viešojo sektoriaus darbo užmokestis, ir pensijos neišvengiamai kils kitais metais ir dar kitais, nes yra galimybių, mūsų finansų deficitas yra mažesnis negu 1 procentas net įskaitant didesnes išlaidas krašto apsaugai. [...] Reikia tokio užfiksavimo, kad krizė baigėsi, kad mes sistemingai gerinsime žmonių gerbūvį, o ne chaoso, kai vieni kitus kaltina, kad čia viskas dėl rinkimų. Nėra tokio supratimo, susitarimo, o žmogui reikia aiškumo, nes žmogus neplanuoja savo gyvenimo nuo rinkimų iki rinkimų“, – receptą šalies vadovams pateikė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų