REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį traukiniu iš Lenkijos į Kauną atvykę ir „Rail Baltica“ vėžę išbandę Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagrindinė vėžės problema yra greičio ribojimai Lenkijoje.

Ketvirtadienį traukiniu iš Lenkijos į Kauną atvykę ir „Rail Baltica“ vėžę išbandę Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagrindinė vėžės problema yra greičio ribojimai Lenkijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš tikrųjų tai yra galbūt pagrindinė problema Lenkijos pusėje dėl greičio parametrų. Bet manau, kad šiandienos žingsnis parodė, kad abi šalys yra suinteresuotos spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams Kauno geležinkelio stotyje sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

REKLAMA

Traukiniu atvyko ir Europos Komisijos „Rail Baltica“ projekto koordinatorė Katerina Trautman, kuri vertino Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą.

„Turėtume pasiekti vienodą greitį visoje linijoje – tai viena iš problemų. Kelionė buvo ilgesnė Lenkijos pusėje, greitesnė Lietuvos pusėje, tačiau „Rail Baltica“ yra greitoji vėžė, todėl tai esminis klausimas“, – kalbėjo ji.

Lietuva taip pat ketina statyti „Rail Baltica“ vėžę nuo Kauno iki Latvijos sienos. Tam EK skirs 106 mln. eurų (85 proc.) paramos, tačiau kol kas neparems 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimo trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą pakartojo, kad kai kurios institucijos ir įmonės nesugeba bendrauti su Europos Komisija dėl transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo, ir tai gresia lėšų praradimu.

S.Girdauskas teigė, kad pateikiami „tie projektai, kuriuos galima įgyvendinti“. „Noriu pabrėžt, ka visi projektai „Rail Baltica“, kur buvo projektai pateikti per bendrą įmonę, visos lėšos yra gautos ir reikėtų galbūt akcentuoti, kad projektai pateikti tie, kuriuos galima įgyvendinti, nes iš esmės yra pagal visus grafikus numatytas eiliškumas, žingsniai, kada vyksta studijos, kada vyksta specialieji planai, kada vyksta projektavimas ir kiek jis laiko trunka, kada prasideda reali statyba. Tai mes projektų, aišku, galime priteikti dar daugiau, bet juk nepradėsi statyti geležinkelio be projekto“, – kalbėjo viceministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Domas Jurevičius ketvirtadienį BNS sakė, kad atkarpoje nuo Lenkijos iki Kauno taip pat egzistuoja greičio problema, nes kol negautas 75,3 mln. eurų finansavimas signalizacijai, traukiniai negali išvystyti maksimalaus greičio ir turi stabdyti prieš visas pervažas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų