Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, pagrindinis naujojo laikotarpio išskirtinumas tas, kad paskola verčia atsakingai vertinti verslo planą, dėl to, kad ją reikės grąžinti.
„Nebegali pritempti verslo plano prie to, kad gautum subsidiją, pats supranti, kad tavo paslaugos ar produkto ekonominis efektyvumas turi būti sveikas ir gyvybingas, kad sugebėtum po to atsiskaityti su skolintojais. Ne pinigų dalinimas, o skolinimas verslams leis būti konkurencingiems. Tik klausimas, kaip jie sugebės tuo pasinaudoti“, – sako R. Dargis.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis mano, kad finansinės inžinerinės priemonės leidžia tuos pinigus, kuriuos davė Europa, panaudoti daug kartų ir to niekas negali atsverti, o priėjimas prie įvairių finansavimo šaltinių yra viena svarbiausių mūsų verslo problemų.
„Mums skiriamos ES lėšos sudaro ketvirtį viso nacionalinio Lietuvos biudžeto. Kai šių pinigų nebebus, mažės ir perkamoji galia. Didelė dalis viešojo sektoriaus dabar išlaikoma iš ES pinigų. Kai nebus finansavimo, toks didelis skaičius tarnautojų nebus reikalingas. Bet iš praktikos žinome, kad biurokratinis aparatas traukiasi paskutinis. Tada turėsime daug bėdų su mokesčių surinkimu, su darbo rinkos situacija. Regionuose susikūręs smulkusis ir vidutinis verslas sunkiai išsilaikys, neturės rinkos veikti, turėsime daug bedarbių. Dėl geopolitinių priežasčių silpsta eksportas, taigi po 2023 m. gali ateiti liūdni laikai. Šie 7 metai verslui yra esminiai. Turime pasiruošti, stiprinti konkurencingumą, tada dar galime padaryti kažką ir vėliau išgyventi“, – perspėja V.Levickis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinėms priemonėms iš ES fondų buvo skirta daugiau nei 420 mln. eurų. Kartu jos pritraukė daugiau kaip 520 mln. eurų privačių investicijų. Planuojama, kad 2014-2020 m. laikotarpiu finansinės priemonės bus taikomos ne tik verslo investicijoms, bet ir daugiabučių ir bendrabučių renovacijai, kitiems viešosios infrastruktūros projektams.
Kad išgyventų, turi kurti grąžą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pastaraisiais metais vienas iš pagrindinių verslo augimą slopinusių veiksnių buvo nepakankamos Lietuvos įmonių materialinės investicijos: 2008 m. jos vidutiniškai sudarė 17 proc. BVP, o dabar - tik 11 proc. BVP. Šioje srityje mus smarkiai lenkia ir Estija bei Latvija, kur įmonių investicijos sudaro, atitinkamai, 18 ir 17 proc. BVP.
„Lietuvos įmonės vis rasdavo priežasčių atidėti investicijas – iš pradžių nerimas dėl euro zonos ateities, vėliau nerimas dėl Rusijos krizės įtakos Lietuvai, dabar – ES lėšų laukimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį jau matėme spartesnį investicijų augimą, tačiau investicijų lygis išlieka neadekvačiai mažas ir norisi tikėtis, kad ES finansavimas jas išjudins“, – sako ekonomistas.
Ekonomistas pabrėžia, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių yra struktūrinės reformos – viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, mokesčių sistemos tobulinimas, darbo santykių reguliavimo keitimas, socialinio draudimo sistemos reforma, kova su mokesčių vengimu, šešėline ekonomika, korupcija.
„Negalime sakyti, kad reformos visai nevyksta – mokslininkų parengtas ir Vyriausybės palaimintas „socialinis modelis“ turi potencialo padidinti Lietuvos konkurencingumą, todėl reikia tikėtis, kad Seime jis neužstrigs“, – teigė N.Mačiulis.
Prognozės verčia suklusti
Prasidėjęs paskutinysis ES finansavimo laikotarpis užmena mįslę – kas laukia verslo po 2020 m., kai baigsis ES pinigai? Nerijus Mačiulis teigia, kad po 2020 metų pinigų iš Europos Lietuvai turėtų gerokai sumažėti, todėl dabar gaunamas lėšas reikia naudoti labai atsakingai.
„Finansinių priemonių pagalba reikia užtikrinti didesnę atskaitomybę ir galimybes lėšas reinvestuoti ateityje. Ar šis ES finansavimo laikotarpis turės didelės įtakos Lietuvos konkurencingumui labai priklausys nuo jo paskirstymo skaidrumo ir efektyvumo. Jei ES skiriamas investicijas sugebės įsisavinti ne geriausias idėjas ir potencialą turinčios įmonės, o neskaidrių ryšių ir užnugarių turintys verslininkai, tai ne tik kad nepadės, bet bus žalinga ekonomikai“, – prognozavo ekonomistas.
V. Levickio nuomone, Lietuvoje turime tokią aplinką, kuri neleidžia dėl įvairių apribojimų, reguliavimų ar nelanksčių darbo santykių vystytis verslui, ir ES pinigai, yra jų ar nėra, nelabai ką keičia. Reikia ženkliai stiprinti ir viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, tą rodo ir Pasaulio banko tyrimai.
„Tyrimai rodo, kad esame viena versliausių tautų Europoje, verslesni net už kai kurias ES senbuves. Kodėl lietuviai išvykę į kitas šalis lengviau įkuria ir vysto verslą, suklesti? Vadinasi, pas mus aplinka verslui netinkama. Žmogus pradeda verslą, o ar gali plėsti, jau kitas klausimas, todėl reikia nuolat galvoti, kaip sukurti verslui palankią aplinką, nes mūsų rinka maža“, - pabrėžė ekspertas.
