„Dabar bankai skolindami pinigus žmonėms reikalauja įsipareigojimo, jog jeigu žmogus nesugebės grąžinti paskolos – iš žmogaus bus prisiteisiama ne skolinta suma, bet 50 proc. didesnė. Anksčiau tokių nesąmonių nebuvo. Jeigu žmogui atsitinka nelaimė, bankas nori nurengti paskutinius marškinius“, - laiške savo poziciją dėsto skaitytojas.
Jo teigimu, su tokia informacija jis susipažino tik prieš pasirašant kredito sutartį.
„Kai imi paskolą, viską sutvarkai, sumoki savo įnašą, pasirašai sutartį su pardavėju - jau esi įspraustas į kampą, kitaip tariant, jau atgal žingsnio nėra, telieka uždėti perkamam butui hipoteką – ir tik tuomet sužinau, kad hipotekos suma bus perpus didesnė nei pasiskolinai. Bankas apie tai nei žodelio neprasitarė, nes logiška, kad žmogus atsisakys imti paskolą. Bet kai jau prieinamas liepto galas, žmogus neturi kur dėtis“, - rašoma laiške redakcijai.
Keičiasi nuostolių išieškojimas
Tokią praktiką patvirtino Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Jo teigimu, šie pakeitimai buvo priimti kartu su įstatymu dėl fizinių asmenų bankroto.
„Iš vienos pusės, Lietuvos bankas pakomentuotų, kad tai yra labai gerai klientui. Kol nebuvo maksimalios hipotekos ir žmogui nutrūkdavo kredito sutartis, bankai turėdavo teismui pateikti nuostolius, kuriuos patyrė dėl nutrūkusios kredito sutarties. Grubiai tariant, galbūt teisminėje praktikoje ir būdavo, kad nuostoliai siekdavo dvigubai daugiau nei buvo pasiskolinta: pasiskolinta 100 tūkst. eurų, o bankas per tuos 5 metus patyrė nuostolių dėl nutrauktos kredito sutarties ir priskaičiavo dvigubai daugiau nuostolių. Mano praktikoje to nėra buvę“, - portalui tv3.lt pasakoja ekspertas.
Anot M. Jansono, bankas šiuo punktu gali pasinaudoti tik tada, kai patiria nuostolius ir tai nėra plačiai aprašyta.
„Žmogus juk gali pasiimti 100 tūkst. eurų paskolą, išmokėti 10 tūkst. eurų ir dėl susiklosčiusių aplinkybių nutrūko kredito sutartis. Jis gali pagalvoti, kad čia nieko tokio: parduoda savo turtą už 120 tūkst. eurų, grąžina bankui paskolą ir įsivaizduoja, jog dar liks pinigų. Šiuo atveju galima labai apsirikti, nes bankas gali atsiųsti laišką, kad sutartis buvo nutraukta prieš metus ar daugiau, dėl to susikaupė daug palūkanų, delspinigių. Už tokią paskolą maksimali įstatymų leidžiama hipoteka yra 150 tūkst. eurų. Valstybė šiuo įstatymų „uždėjo lubas“, kiek nuostolių gali priskaičiuoti bankai. Visgi šis įstatymas yra taikomas, jei nutrūksta kredito sutartis“, - aiškina jis.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas patikino, kad išieškoma suma negali būti didesnė nei kreditas, mat taip niekada nebūna. Tiesa, atstovas šiuo metu yra atostogose, taigi atsiprašė, kad negali pateikti detalesnės analizės šiuo klausimu.
Palanku bankams, bet ne gyventojams
Pasak M. Jansono, šiuo atveju galėjo suveikti lobizmas, nes bankas gali pateikti nuostolius, o žmogus pardavęs turtą brangiau, negauna likučio.
„Tokiu atveju viskas apsiverčia , mat iki šiol bankas turėdavo teisme įrodinėti, kad patyrė nuostolius. Dabar iki maksimalios hipotekos sumos bankas pasiima pinigus sau, o klientas turi teisme įrodinėti, kad bankas negalėjo turėti tokių nuostolių. Lietuvoje iš 100 žmonių, tik vienas kreipiasi į teismą, bankai tai žinodami taip ir elgiasi“, - svarsto ekspertas.
Jis taip pat pasakoja, kad net tai dar nėra paskutiniai sunkumai, su kuriais susidurs sutartis su banku nutraukę gyventojai.
„Jeigu nutrūksta sutartis su banku, o žmogus iki šiol mokėjo 1,5 proc. dydžio palūkanas, tai nuo bylos pradžios yra taikoma 5 proc. palūkanų norma. Klientui ir taip blogai, kad nutrūko sutartis, o čia bankui apsimoka, jog klientas tą pačią dieną neatiduotų skolos ir pardavinėtų butą ilgai“, - pastebi M. Jansonas.
