Lietuvos teisės instituto mokslininkas Gintautas Sakalauskas sako, kad tam tikras nusikalstamumo lygis jauname amžiuje dėl paauglių spontaniškumo yra būdingas. Pasak kriminologo, valstybė prioritetą turi skirti ne bausmėms, o pozityvaus elgesio skatinimui.
„Nusikalstamumas yra būdingas tokiame amžiuje ir (valstybė) nebūtinai turi bausti ir kištis. Tiesiog skatinti pozityvų elgesį, bet nepulti bausti“, - žurnalistams Teisingumo ministerijoje sakė G.Sakalauskas.
Apklausos duomenimis, buvę apvogti sakėsi daugiau nei 18 proc. apklaustųjų. 17,5 proc. respondentų sakė, jog patyrė patyčias elektroninėje erdvėje - beveik 13 proc. vaikinų ir daugiau nei 22 proc. merginų. Dėl to į policiją teigė kreipęsi 3,5 proc. paauglių.
Tuo metu beveik 26 proc. 12-15 metų amžiaus asmenų sakė, jog šeimoje jie buvo pastumti, jiems buvo trenkta arba suduotas antausis. Toks veiksmas buvo įvykdytas prieš daugiau nei 26 proc. vaikinų ir 25 proc. merginų.
Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotoja Laima Žilinskienė sakė, kad instituto vykdyto projekto metu buvo atlikta ne tik nukentėjusiųjų apklausa, tačiau teisėsaugos bei suinteresuotų institucijų programos, susijusios su šių pažeidimų prevencija, analizė. Tirta programa, pasak mokslininkės, tėra deklaratyvaus pobūdžio.
„Progama, kurią mes tyrėme (2009 - 2013 metų Nepilnamečių justicijos programą), yra tokio labau deklaratyvaus pobūdžio. Formali, kaip sako ekspertai“, - žurnalistams teigė ji.
Pasak L.Žilinskienės, žmonės, realiai susiduriantys su nusikaltimus darančiais paaugliais, neturi galios priimti sprendimus.
„Tie realiai veikiantys žmonės, dirbantys konkretų darbą, nors ir vadovaujantį, jie turi tokias pesimistines nuotaikas, todėl kad į jų nuomonę nelabai atsižvelgiama. Praktiškai programa eina sau, o darbas eina sau“, - kalbėjo mokslininkė.
„Politinio palaikymo, apskritai tokios politinės valios, kad nepilnamečių problemos yra svarbios. (...) O kitas dalykas į nepilnamečių problemas žiūrėti sistemiškai“, - sakė ji, paklausta, ko trūksta, kad tos programos pradėtų veikti.
Tai, kad kada nors kartą gyvenime grasinant buvo verčiami atiduoti daiktus, teigė maždaug 5 proc. atsakiusiųjų. Buvę plešiami pasisakė apie 8 proc. vaikinų ir 2 proc. merginų. Kiek daugiau nei 37 proc. šio nusikaltimo aukų yra kreipęsi į policiją.
Beveik 5 proc. respondentų sakė buvę sumušti taip, kad teko kreiptis į gydytoją. Taip sumušti sakėsi 6,5 proc. vaikinų ir beveik 3 proc. merginų. Daugiau nei 38 proc. nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją.
4 proc. paauglių buvo grasinta panaudoti smurtą dėl religijos, kalbos, rasės, socialinės padėties ar tautybės (5 proc. vaikinų ir kiek mažiau nei 3 proc. merginų). Beveik 5 proc. nukentėjusių nurodė kreipęsi į policiją.
Tai, kad jiems šeimoje buvo trenkta daiktu, stipriai smogta ar pastumta, teigė kiek daugiau nei 6 proc. apklaustųjų. Tai buvo padaryta 6,5 proc. vaikinų ir beveik 6 proc. merginų. Nenurodyta, kiek nukentėjusiųjų dėl to kreipėsi į policiją.
Apklausos rezultatuose nurodyta, beveik dvigubai dažniau nuo įvardytų nusikaltimų nukenčia nepilnamečiai, kurie patys yra padarę nusikalstamą veiką. Plėšimais ir vagystėmis, fiziniu smurtu šeimoje apklausoje išsiskyrė Vilnius.
Apklausa vykdyta 2013-2015 metais, Lietuvos teisės institutui vykdant projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija“.
Tyrimo metu buvo apklausti 2824 moksleiviai.
