Kada degti žalią šviesą paskolai?

Atėjęs pavasaris ir nuo pečių nusiritusi šildymo sezono mokesčių našta gyventojus vilioja naujiems pirkiniams, kuriems nuosavų lėšų neretai pritrūksta, o vartojimo paskolos ar lizingo paslaugos kartais atrodo bauginančios dėl nuolat eskaluojamų gyventojų įsiskolinimų. Ne veltui sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis, tad ir prieš imant paskolą rekomenduojama tinkamai įvertinti savo galimybes. Kreditų biuro „Creditinfo“ ir banko „Bigbank“ specialistai sako, kad atsakyti į klausimą „ar verta skolintis?“ padeda racionalus savo finansų ir kredito istorijos įvertinimas. Į savo finansus pažvelkite skolintojų akimis Kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, prieš imant paskolą kiekvienam gyventojui labai pravartu kritiškai pažvelgti į save finansų institucijų akimis. „Finansų įstaigos, prieš priimdamos sprendimą dėl paskolos suteikimo, vertina asmens pajamas, kredito istoriją, šeiminę padėtį ir kitą svarbią informaciją. Taip kreditoriai siekia pasverti skolinimo riziką“, – sako A. Bogdanovičius. Jis pasakoja, kad vertindamos potencialaus kliento galimybes gauti kreditą, finansų įstaigos atsižvelgia į žmogaus jau mokamas įmokas bankams, vartojimo kreditų, lizingo ir kitoms finansų įmonėms. „Mokėjimų istorija yra kitas svarbus vertinimo elementas. Ji susideda iš buvusių ir esamų pradelstų mokėjimų už kreditus bei įvairias kitas paslaugas – komunalinius mokesčius, internetą, televiziją, draudimo įmokas. Gyventojai, kurie domisi savo kredito istorija, gali savarankiškai susidaryti išvadas apie tai, kaip kreipusis į skolintoją šis įvertins jų galimybes vykdyti naujai prisiimamus įsipareigojimus“, - teigia jis. Kreditų biuro vadovas primena, kad tokią informaciją kiekvienas pilnametis gyventojas gali sužinoti savo kredito istorijos ataskaitoje. Kruopščiai pasverkite galimybes Anot banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, skolinantis, įmokos kreditoriams per mėnesį negali viršyti 40 proc. asmens mėnesinių pajamų. „Svarstant kredito galimybę, svarbu įvertinti realią savo ir šeimos finansinę situaciją, numatyti galimus pajamų svyravimus, nenumatytas išlaidas“, - teigia R. Norvilas. Jam antrina ir A. Bogdanovičius, teigdamas, kad prieš skolinantis pirmiausiai reikėtų atsakyti sau į klausimą – ar tikrai būsiu finansiškai pajėgus tam tikrą laikotarpį mokėti sutartas įmokas skolinančiai įstaigai. „Privalu, kad tiek besiskolinantis asmuo, tiek kredito įstaiga racionaliai įvertintų visas aplinkybes, kurios ateityje gali pasikeisti – pavyzdžiui, galimas papildomas išlaidas dėl šildymo sezono pradžios ar sumažėjusias pajamas dėl keičiamos darbovietės“, - pasakoja jis. R. Norvilas priduria, kad ypač gerai savo galimybes pasverti turėtų paskolų jau turintys gyventojai. Jo teigimu, per didelis kreditorių skaičius gali liudyti apie tam tikrą priklausomybę. „Būtent dėl to turint keletą kreditorių dažnai naudingiau visas paskolas sutelkti pas vieną iš jų, ypač tuo atveju, kai kitų skolintojų sąlygos yra prastesnės. Šiuo metu rinkoje egzistuoja itin didelė konkurencija, tad pasirinkus kitą kreditorių, galimą gerokai sumažinti paskolos įmokas“, - teigia jis. Žinokite savo įsipareigojimus ir teises Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prieš skolinantis svarbu gerai įsigilinti į paskolos suteikimo sąlygas, įsitikinti, kad visi prisiimami įsipareigojimai yra aiškūs, iš kreditoriaus gauta visa informacija apie įmokų mokėjimo tvarką. Jei paskola imama su kintama palūkanų normos dalimi, gyventojas turėtų įvertinti tai, kad įmokų dydis paskolos mokėjimo metu gali kisti ir lemti didesnes išlaidas. „Paskolą imantis asmuo taip pat turėtų žinoti, kad įstatymai numato galimybę kreditą grąžinti iš anksto. Tokiu atveju gyventojas turi teisę į bendros kredito kainos sumažinimą. Tai pravartu žinoti apsisprendžiant dėl paskolos laikotarpio. Mat imant kreditą ilgesniam laikotarpiui, bet su mažesnėmis mėnesinėmis įmokomis, galima išvengti rizikos pereikvoti savo mėnesio išlaidų limitą, o atsiradus papildomoms pajamoms, paskolą visuomet grąžinti anksčiau“, – pažymi R. Norvilas. Apibendrindamas, A. Bogdanovičius priduria, kad vidutiniškai 8 iš 10 gyventojų turi gerą kredito istoriją. „Šie žmonės neturi pradelstų mokėjimų, o kreipimųsi dėl kredito paslaugų lygis atitinka bendrą rinkos vidurkį. Tuo tarpu tiems gyventojams, kurių finansiniai įsipareigojimai siekia ar viršija galimybių ribas, jų kreditavimosi aktyvumas pernelyg aukštas, arba jie turi įsiskolinimų, rekomenduojama kredito istoriją pradėti tvarkyti nuo skolinimosi poreikių mažinimo ir, žinoma, esamų pradelstų skolų padengimo“, - sako jis.