Laišką kreditoriams paviešino „Financial Times“, ir jame A. Tsipras sutinka su beveik visomis sąlygomis, kurios buvo prieš nutrūkstant derybos, ir jam paskelbiant referendumą.
„The Financial Times“ teigia, kad A. Tsipras buvo pasirengęs sutikti su kreditorių sąlygomis jau praėjusį savaitgalį, jeigu tik būtų sutarta dėl kelių pokyčių: būtų išlaikytos PVM nuolaidos Graikijos saloms, ir pensijinio amžiaus pakėlimas iki 67 būtų pradėtas ne dabar, o spalį.
(papildyta 14.12) Graikija patvirtino pasiuntusi „pataisytą“ pasiūlymą skolintojams
Graikijos vyriausybė trečiadienį patvirtino išsiuntusi „pataisytą“ pasiūlymą tarptautiniams skolintojams, vildamasi užsitikrinti susitarimą, kuris leistų išvengti šalies finansų kracho.
Premjero Alexio Tsipro laiške, išsiųstame antradienio vakarą Europos Sąjungai, Europos centriniam bankui (ECB) ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), prašoma „naujo susitarimo, kuris sureguliuotų šalies finansų problemas, naudojant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kad būtų užtikrintas tvarumas, sutelkiant dėmesį į augimą“, sakė vienas vyriausybės šaltinis.
Vyriausybė nurodė, kad bet koks susitarimas turėtų leisti Graikijai išlaikyti 30 proc. mažesnį pridėtinės vertės mokestį salose ir atidėti 2012 metų pensijų reformą iki 2015 metų sausio.
Šaltiniai Briuselyje sakė, kad esama reikšmingų pakeitimų lyginant su skolintojų vėliausiu pasiūlymu, kurį A. Tsipras atmetė praeitą savaitgalį, sakydamas, kad tos sąlygos yra žeminančios.
Europos indėlis Graikijos finansinio gelbėjimo programoje pasibaigė vidurnaktį iš antradienio į trečiadienį.
Graikijoje apie pusė rinkėjų nusistatę prieš finansinio gelbėjimo programą, rodo apklausa
Beveik pusė Graikijos rinkėjų yra nusiteikę balsuoti prieš tarptautinių skolintojų sąlygas, keliamais mainais į finansinę pagalbą, tačiau vyriausybės įvestos kapitalo kontrolės priemonės stiprina „Taip“ stovyklą, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Viešosios nuomonės agentūros „Prorata“ apklausa buvo atliekama nuo sekmadienio iki antradienio, kai vyriausybė nusprendė įvesti griežtas kapitalo kontrolės priemones ir savaitei uždaryti bankus, žlugus deryboms su skolintojais.
Premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) paragino graikus balsuoti „Ne“ per plebiscitą, kurio dalyvių bus klausiama, ar jie nori sutikti su naujausiu Atėnų kreditorių pasiūlymu, kurį vyriausybės vadovas laiko „žeminančiu“.
Graikija jau pradėjo ruoštis sekmadienį vyksiančiam referendumui, kuris gali nulemti šalies finansų likimą.
Prieš įvedant kapitalo kontrolės priemones 57 proc. respondentų sakė, kad nepalaikytų finansinės pagalbos programos sąlygų. Kreditorių pasiūlymai atrodė priimtini 30 proc. apklausos dalyvių, o dar 5 proc. buvo neapsisprendę.
Tačiau pirmadienį įvedus ribojamąsias priemones, įskaitant draudimą išsigryninti iš sąskaitos daugiau negu 60 eurų per dieną, pritariančių kreditorių pasiūlymams stovykla padidėjo, baiminantis, kad A.Cipro pozicija lems dar didesnius sunkumus recesijos prislėgtai Graikijai, kenčiančiai dėl didelio nedarbo ir milžiniškos skolų naštos.
Antradienį 46 proc. apklaustųjų sakė, kad balsuotų „Ne“, o 37 proc. rinktųsi „Taip“, tuo tarpu 17 proc. vis dar nebuvo apsisprendę, rodo apklausa, atlikta dienraščio „Ephimerida ton syndakton“.
Apie 20 tūkst. žmonių antradienį dalyvavo demonstracijoje Atėnų centrinėje Konstitucijos aikštėje, palaikydami „Taip“ stovyklą, kuri daugelio yra siejama su pastangomis išlaikyti Graikiją euro zonoje ir Europos Sąjungoje.
Tuo tarpu pirmadienio vakarą apie 13 tūkst. demonstrantų ragino atmesti finansinės pagalbos programą ir griežto taupymo politiką.
A.Cipras užsiminė, kad savo galimybęs tęsti darbą premjero poste sieja su šiuo referendumu. Jeigu laimėtų „Taip“ stovykla, vyriausybei gali tekti atsistatydinti, o „Ne“ šalininkų pergalė gali lemti šalies pasitraukimą iš euro zonos, kurio padariniai Europos Sąjungai būtų nenuspėjami.
TVF: Graikija nesugebėjo grąžinti skolos
Pinigų stokojanti Graikija antradienį praleido 1,5 mlrd. eurų (1,7 mlrd. dolerių) mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kai žlugo paskutinės akimirkos pastangos surasti kompromisą su oficialiais Europos Sąjungos (ES) skolintojais.
Po praleisto mokėjimo Graikija tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų pasauliniam skolintojui. Jos nemokumas taip pat dramatiškai išryškino visišką daugiau kaip penkis mėnesius trukusių pastangų reformuoti pašlijusią Graikijos ekonomiką ir užtikrinti jos pasilikimą euro zonoje bergždumą.
Tolesnės pastangos atkurti Graikijos finansus ir jos galimybės įvykdyti kreditorių reikalaujamas reformas lieka miglotos, o nauji Atėnų pasiūlymai antradienį buvo kategoriškai atmesti, šaliai rengiantis sekmadienį vyksiančiame referendume balsuoti dėl ES finansinės paramos sąlygų.
Fondo atstovas spaudai Gerry Rice'as, paminėdamas sumą išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis, patvirtino, „kad 1,2 mlrd. vertės SST skolos grąžinimas, kurį Graikija turėjo atlikti TVF šiandien, nebuvo gautas“.
„Mes informavome savo Vykdomąją valdybą, kad Graikija dabar yra skolinga ir gali gauti TVF finansavimą, kai sumokės savo skolas“, - nurodė jis savo pranešime.
Po visą dieną trukusių nesėkmingų pastangų atgaivinti savo finansinės paramos finansavimo susitarimą su ES, Graikija galiausiai kreipėsi Į TVF su paskutinės minutės prašymu pratęsti mokėjimo, kuris turėjo būti atliktas iki 22 val. Grinvičo laiku antradienį (1 val. Lietuvos laiku trečiadienį), terminą.
G. Rice'as patvirtino informaciją apie pateiktą prašymą, bet Valdyba sprendimo dėl jo nepriėmė.
Prašymas dėl pratęsimo „bus perduotas TVF vykdomajai valdybai tinkamu metu“, - pažymėjo jis.
TVF kol kas tik du kartus patenkino prašymą dėl mokėjimo termino pratęsimo - 1982 metais tokios priemonės buvo pritaikytos Nikaragvai ir Gajanai.
Nepažįstami vandenys
Graikija, kurios plūdrumą penkerius metus palaikė tarptautinės finansinio gelbėjimo programos, dabar ėmė dreifuoti nepažįstamuose vandenyse.
TVF sustabdė skolinimo Atėnams programą, o Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) finansinės pagalbos paketo galiojimas taip pat baigėsi antradienį.
Tai reiškia, kad skolintojai, kurių pagalba Graikija kliovėsi nuo 2010 metų, kad suderintų savo pajamas ir išlaidas, užsuko pinigų kranelį, todėl didėja tikimybė, kad liepą Atėnai taip pat pasiskelbs neįstengiančiais atlikti pribrendusių mokėjimų ES ir tikriausiai chaotiškai pasitrauks iš euro zonos.
Kai ES ir Graikijos pareigūnai praeitą savaitgalį nesugebėjo susitarti dėl finansinės pagalbos programos pratęsimo, Atėnai smarkiai trenkė durimis ir paskelbė referendumą, prašydami graikų pareikšti, ar jie sutinka su Bendrijos siūlomomis sąlygomis, įskaitant tolesnį pensijų apkarpymą ir kitas sunkias reformas.
Graikijos premjerui Alexiui Tsiprui paskelbus referendumą ir paraginus graikus pareikšti nepritarimą tai sutarčiai, kuri esą pažemins jų šalį, ECB įšaldė Graikijos bankų likvidumą palaikančią kredito liniją, o Atėnai įvedė kapitalo kontrolės priemones ir savaitei uždarė bankus, kad apsisaugotų nuo didelio masto pinigų nuotėkio iš šalies.
Reitingų agentūros skelbė vis blogesnius vertinimus dėl šios šalies gebėjimo grąžinti skolas, kurių našta šiuo metu beveik siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jos taip pat prognozuoja, kad ekonomika, kurią mėginta gaivinti dviem finansinės pagalbos paketais, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, šiemet tikriausiai dar labiau susitrauks. Nedarbas nuo 2009 metų padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo nurėžtos apytikriai perpus.
Desperatiškas lošimas
Graikija nusprendė sulošti paskutinę partiją, antradienį pasiūliusi Europos Sąjungai naują dvejų metų trukmės susitarimą dėl finansinio palaikymo. Atėnai prašo beveik 30 mlrd. eurų kredito linijos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“.
Tačiau po konferencinio pokalbio telefonu ES politikai patvirtino nenorintys priimti to pasiūlymo.
„Praktinės aplinkybės tokios, kad senoji programa baigiasi šiąnakt vidurnaktį, o praktiškai ir teisiškai mes mažai ką galime padaryti“, – Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė naujienų televizijai CNN.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikėsi griežtos Berlyno pozicijos, pareiškusi, kad nediskutuos dėl jokio naujo Graikijos pasiūlymo iki sekmadienį vyksiančio referendumo.
„Iki referendumo Vokietija negali derėtis dėl naujo prašymo“ suteikti pagalbą, A. Merkel žodžius citavo vienas jos konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos deputatas.
Kaip nurodoma nepatvirtintuose pranešimuose, Graikija pasisiūlė įšaldyti referendumą, kad būtų galima atnaujinti derybas, bet tas žingsnis pasirodė esantis pavėluotas.
Ministrai planuoja trečiadienio rytą toliau tartis dėl naujo prašymo suteikti pagalbą Atėnams. Vis dėlto padėtis bus smarkiai pasikeitusi, kai dalis Graikijos finansavimo kelių jau yra užblokuoti.
(papildyta 12.26) Eurogrupės derybos dėl Graikijos vėlinamos
Euro zonos finansų ministrai trečiadienį atnaujins derybas dėl Graikijos krizės vėliau negu planuota, atmetę Atėnų prašymą suteikti naują dvejų metų trukmės finansinės pagalbos paketą, pranešė Eurogrupės atstovas.
„Kelių ministrų prašymu šiandieninė Eurogrupės telekonferencija prasidės 17 val. 30 min. (vietos, 18 val. 30 min. Lietuvos laiku)“, – sakoma Eurogrupės vadovo Jeroeno Dijsselbloemo atstovo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.
Anksčiau buvo planuota, kad euro zonos ministrai diskusijas dėl Graikijos pradės 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Ministrai toliau svarstys Graikijos prašymą suteikti naują finansinės pagalbos paketą, kad Atėnai išvengtų pasitraukimo iš euro zonos.
Graikija antradienį neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, paskelbusią nemokumą šios organizacijos atžvilgiu.
Tą pačią dieną oficialiai pasibaigė tarptautinė finansinės pagalbos programa, palaikiusi Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Graikija paprašė per ateinančius dvejus metus paskolinti jai dar 29,1 mlrd. eurų iš Europos finansinio stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“, nurodė premjero Alexio Tsipro biuras.
Graikijos pareigūnai užsiminė esantys pasiruošę įšaldyti planus ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl skolintojų reikalavimų vykdyti sunkias reformas, jeigu trečiadienį per derybas būtų pasiektas susitarimas dėl naujos finansavimo programos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
