„Nenoriu kalbėti apsiverkusi“, - žurnalistams po pralaimėto mažojo finalo sakė S. Pakenytė.
Tačiau sportininkė į žurnalistų kambarį grįžo po savo kolegos M. Paškevičiaus kovos. „Manęs laukiate ar Mariaus?“, - su šypsena veide klustelėjo sportininkė.
„Čia buvo daug įspūdingų kovų, - savo pasakojimą pradėjo S. Pakenytė. – Smagu. Nepamirškite, kad čia buvo ne tik Europos žaidynės, tačiau ir dziudo Europos čempionatas. Čia mums kaupėsi olimpiniai taškai. Sunkus buvo rytas, reikėjo anksti keltis. Prisipažinsiu, vakarop nuovargis jau jautėsi, bet išgyvenome“.
Jos teigimu, į Baku susirinko patys pajėgiausi dziudo atstovai. „Nebuvo lengva. Galėjau laimėti kovą dėl bronzos, prieš mėnesį buvau įveikusi tą pačią varžovę, tačiau dabar ji atsirevanšavo, - teigė S. Pakenytė. – Galima sakyti, kad tai buvo sėkmės dalykas. Pralaimėjimas finale – mano kaltė, nieko nekaltinu. Kova vyko ekspromtu, žinau, kad treneris man teisingai pataria, tačiau man nesigauna to padaryti, todėl tenka improvizuoti. Pritrūko sėkmės ir technikos“.
M. Paškevičius pas žurnalistus atėjo spausdamas maišelį su ledukais prie dešiniojo peties. „Iš esmės, gera diena. Viskas gražiai prasidėjo, gerai sekėsi. O pabaigoje pritrūko energijos, gal buvo klaidų taktikoje. Pirmos kovos buvo labai malonios – viską puikiai jaučiau, galvojau, kad mano diena bus“, - šypsojosi atletas.
Jis prisipažino, kad kovoje dėl bronzos teko susitikti su jaunu ir stipriu varžovu. „Visai neseniai jis pradėjo skinti pergalę. Šįkart pats pradėjau kovoti ne pagal stilių, labai greitai norėjau viską baigti, o vėliau pritrūkau energijos. Teko rizikuoti, dariau tai, kas šovė į galvą, prigriuvinėjau. Yra kaip yra“, - šypsojosi dziudo atletas.
