REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesniojo eksperto Dominyko Šumskio, savaime suprantama, kad norima suvienodinti skaitmeninę ES rinką ir tai gali atnešti apčiuopiamos naudos, tačiau papildomas reguliavimas gali atnešti neigiamų aspektų.

REKLAMA

„EK stengiasi įgyvendinti laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą, taigi panašiai bus elgiamasi skaitmeninėje rinkoje. Manoma, kad tai gali atnešti 250 mlrd. eurų ES ekonomikai.Pagrindiniai skaitmeninės rinkos ramsčiai yra geresnė prieiga prie skaitmeninėje erdvėje esančių prekių ir paslaugų ir tinkama reguliacinė aplinka. Visgi, kalbant apie rinkos reguliavimą šioje srityje, atsiranda abejotinų siekų“, - svarsto jis.

REKLAMA
REKLAMA

Kentės mažųjų šalių operatoriai ir klientai

Jau keli metai kalbama apie tarptinklinio ryšio (angl. Roaming) kainos panaikinimą. Tai reiškia, kad būdami svečioje šalyje ES gyvenotojai už ryšį mokėtų vadinamąjį „namų mokestį“. Anot eksperto, atsiranda reguliacinė grėsmė, kuri reikškia, kad gali brangti mobiliojo ryšio paslaugos.

„Tarptinklinis ryšys yra brangesnė paslauga nei lokalūs skambučiai. Natūralu, kad už brangesnę paslaugą prašoma didesnės kainos. Siekiama įgyvendinti politika yra ne kas kita kaip kainų lubų uždėjimas. Tokiu atveju galima tikėtis sumažėjusios pasiūlos, nes tiekėjams neapsimoka siūlyti savo paslaugų mažesne kaina. Tiesa, vargu, ar telekomunikacijų tiekėjai pasirinks netiekti paslaugų, taigi padidėjusios sąnaudos, bus perkeltos ant kitų paslaugų. Kitaip tariant, kalbėdami brangiau Lietuvoje, kompensuosime kitų kitų lietuvių brangesnius pokalbius užsienyje“, - aiškina D. Šumskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ rinkodaros vadovas Pranas Kuisys, tarptinklinio ryšio kainos mažėjimas nėra naujas dalykas, tačiau dabartiniai pokyčiai žada būti drastiški.

„Tarifai yra pakankamai sumažėję ir nuoseklus reguliavimas buvo priimtinas visiems, nes didėjo vartojamų minučių skaičius ir mažėjanti kaina buvo kompensuojama didesnių vartotojų ir prakalbamų minučių skaičiumi. Verslas galėjo prisitaikyti, nes viskas buvo vykdoma nuosekliai. O dabar reikia nuo tarptautinės kainos pereiti prie vietinės”, - svarsto jis.

REKLAMA

Tiesa, šiuo metu Latvijos atstovai EK pasiūlė tarpinį sprendimą, kai vartotojams svečioje šalyje namų kainomis vieneriems metams būtų taikoma 50 minučių pokalbių, 50 SMS žinučių ir 150 MB duomenų parsisiuntimo. Jei ši tvarka būtų įgyvendina ne Latvijos pasiūlymo, pigių tarifų operatoriai patirtų nuostolių.

„Lietuvoje mažmeninio ryšiokainos yra absoliučiai mažiausios ES. Tačiau, jei mūsų klientas paskambino iš užsienio, mes už vieną minutę patiriame 3,5 euro cento nuostolį. Viena atsiliepto pokalbio minutė užsienyje taps 1 euro cento nuostoliu. Užsienio valstybių kaip Olandija, Ispanija ar Vokietija vietiniai tarifai yra labai dideli, palyginus su Lietuvos, Lenkijos ar Rumunijos, o pietinėse šalyse žmonės aktyviau naudosis atpigusiu ryšiu, taigi kartu su augančiu naudojimu, didėtų ir mūsų nuostoliai, mat turime dengti kitų operatorių kainų skirtumus“, - pabrėžia P. Kuisys.

REKLAMA

Jo skaičiavimais, „Bitei“ tokia politika kainuotų 7 mln. eurų, jei neaugtų vartojimas. Tačiau, jei vartotojai pasinaudotų visomis lengvatomis, tuomet sąnaudos išaugtų iki 16 mln. eurų. Tai yra maždaug pusė bendrovės pelno, kuris paprastai yra skiriamas technologijų vystymui ir investicijoms.

„Jei taip atsitiktų, turėtume dalinai stabdyti investicijas, mažinti personalą ir reguliuoti vietines kainas. Šiuo metu siūlomas reguliavimo mastas yra milžiniškas“, - teigia jis.

Alternatyvas taip pat nori reguliuoti

Tiesa, tarptinklinio ryšio vaidmenį jau perima internetinė telefonija. Vartotojai renkasi tokias paslaugas kaip „Skype“ ar „Google Hangouts“ ir taip apeina brangius skambučius. Panaši situacija yra su SMS žinutėmis, kurias pamažu keičia „Messenger“ ar „iMessage“ programėlės. Pasak D. Šumskio, tai yra ženklas, kad vartotojai randa alternatyvas, tačiau užsimota reguliuoti ir jas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šioms paslaugoms gali būti taikomas vienodas reguliacinis režimas. Neabejotinai programų kūrėjams būtų sunkiau žaisti toje rinkoje, konkuruojant su mobilaus ryšio tiekėjais. Šioje ankstyvoje stadijoje paslauga veikia gerai ir nėra konkretaus pagrindo, kad būtų sureguliuota kaip mobilūs pokalbiai ar SMS žinutės“, - teigia ekspertas.

Vis dėlto su jo pozicija nesutinka bendrovės TEO teisės reikalų vadovė Eglė Gudelytė – Harvey. Pasak jos, tai yra ta pati paslauga, todėl turi būti taikomos tokios pačios taisyklės.

„Žvelgiant iš vartotojo pusės – jis gauna tą pačią paslaugą. Bet SMS yra labai reguliuojama ir tiekėjas turi užtikrinti paslaugos kokybę. Tuo tarpu „iMessage“ ar kitokios programėlės yra nereguliuojamas. Mes norime, kad vartotojas gautų tos pačios kokybės paslaugą“, - teigia ji.

REKLAMA

Greitas, bet kitiems greitesnis

EK taip pat sieka interneto neutralumo principo. Anot G. Šumskio, tai reiškia, kad bus draudžiama teikti prioritetą interneto ryšio spartai. Pavyzdžiui, šiuo metu didesnė sparta yra skiriama atliekant bankines operacijas, kur svarbu, kad prisijungimas būtų sklandus ir nenutrūkstamas. Tačiau pritaikius interneto neutralumo principą, šis prioritetas būtų lygus su kitais klientais, kurie tuo metu, pavyzdžiui, žiūrėtų vaizdo įrašus „YouTube“ svetainėje.

„Būtų mokama ta pati kaina už skirtinga duomenų srautą. Paslaugų tiekėjai netektų paskatų koncentruotis ten, kur paklausa didžiausia, taigi bus lėtinamos inovacijos ir konkurencija“, - svarsto ekspertas.

REKLAMA

Su tuo sutinka ir E. Gudelytė-Harvey, kurios teigimu, negalima apriboti kliento noro turėti spartesnį interneto ryšį už papildomą mokestį.

„Tarkime, kad internetu galima teikti nuotolinį sveikatos stebėjimą. Stebimas asmuo turėtų išmaniąją apyrankę ir, kai tik ši užfiksuotų sveikatos sutrikimus, duomenys internetu būtų siunčiami artimiesiems ar pagalbos tarnyboms. Šitam dalykui reikia patikimo interneto ryšio. Dabar yra praktiškai draudžiama prioretizuoti ryšį, taigi galima tokia situacija, kai kažkas tame pačiame name siunčiasi piratinį turinį ir užima dalį duomenų srauto. Kuris iš šitų vartotojų turi gauti nepertraukiamą ryšį? Nereikia prioretizuoti turinio, tačiau jei klientas sutinka mokėti daugiau, paslaugų tiekėjas gali leisti naudotis prioretizacija“, - pateikia pavyzdį ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, šiuo metu galima reguliuoti ryšių rinką, tačiau tai turi būti grįsta principais, o ne konkrečiomis taisyklėmis.

Siekia apsaugoti Europos kompanijas

Technologijų kompanijos „Google“ biuro vadovas Briuselyje Georgios Mavros, pastebi, kad EK siekis reguliuoti ryšių rinką yra europietiškos kilmės technologijų verslo protekcionizmo ženklas.

„Pirmiausiai skaitmeninė ekonomika yra labai įvairi ir sunku įvesti universalias taisykles. Socialainiai tinklai, parduotuvės, programėlės renkasi skirtingus verslo modelius, todėl labai sunku rasti bendrą reguliavimo vardiklį. Vartotojai niekada neturėjo tokio pasirinkimo kaip šiandien, todėl reguliavimas kaip ir nereikalingas, idant atsirastų daugiau konkurencijos. JAV kompanijos labai gerai veikia skaitmeniniame versle ir tikrai konkuruoja su europietiškomis, tačiau jaučiamas protekcionizmas“, - teigia jis.

REKLAMA

Atstovas skaičiuoja, kad JAV veikia 39 technologijų kompanijų, kurių vertė siekia 1 mlrd. eurų, o ES šis skaičius sudaro 30. Tačiau kalbant apie didesnes kompanijas, aiškiai pirmauja JAV

„ES turi orientuotis į barjerų mažinimą ir skatinti kompanijas plėstis. Turėtume leisti startuoliams padėti pasiekti lygį, kai jie gali konkuruoti pasaulyje. Pavyzdžiui „Spotify” veiklą pradėjo ES, bet išsikėlė į JAV, kad galėtų sustiprėti ir tik tuomet grįžo į ES”, - pabrėžia G. Mavros  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų