Globalinis atšilimas Lietuvoje
Klimato kaitą Žemė išgyvena ne pirmą kartą – lietingus periodus keitė sausros, o ledynmečius – kaitros, tačiau pastaruoju metu globalus klimato atšilimas mokslininkams kelia nerimą. Labai didelę įtaką klimato kaitai daro žmogaus veikla, ypač sustiprėjusi XIX a. Daugėja miestų, gamyklų, transporto priemonių, didėjant vartojimui – daugėja ir įvairių rūšių atliekų, kertami miškai, plečiami ariamų žemių sklypai. Klimatologų nuomone, kaip tik dėl išvardytų priežasčių ir šyla klimatas. Klimato atšilimas nevienodai palies skirtingas klimato juostas, tačiau aišku viena – ledynai tirpsta, vandens lygis kyla, vis dažniau pasitaiko katastrofų, susijusių su orų anomalijomis, daugėja parazitų, įvairių susirgimų, susijusių su klimato kaita, kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys nyksta, o kai kurios bus priverstos persikelti į naujas vietas. Visa tai palies ir žmogų, o kaip gerai žmonija sugebės prisitaikyti prie kintančių gamtos sąlygų – neaišku, nes mūsų planeta šyla greičiau, nei mokslininkai prognozavo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Justinas Kilpys teigia, kad klimato atšilimo pokyčius jau dabar jaučiame: „Klimato atšilimas stebimas nuo XX a. vidurio. Vidutinė temperatūra Lietuvoje pakilo apie laipsnį, vasaromis sulaukiame daugiau intensyvių liūčių, o žiemomis – skystų kritulių. Ateityje sparčiausiai atšils žiemą. Jau ir dabar Lietuvoje galime pastebėti ekstremalių oro pakitimų: po karštos savaitės staiga atšąla, ir atvirkščiai. Daugėja ir karščio bangų, jei anksčiau pliusinė trisdešimties laipsnių temperatūra keletą dienų laikydavosi kartą per 7–10 metų, tai dabar tokia situacija prognozuojama kas treji metai. Vadinamosios atogrąžų naktys, kai temperatūra nenukrinta žemiau nei dvidešimt laipsnių, Lietuvoje pasitaikydavusios kartą per 30 metų, dabar dažnėja.“ Žinoma, lietuviai gerai pamena ir pernykščius bei prieš keletą metų alinusius karščius, kai nemažai kam sušlubavo sveikata (pakilo kraujo spaudimas), ir atogrąžų naktis, kai net naktį, rodos, neatvėsta ir trūksta oro – atvėrus langus ir duris nejusti nė menkiausio skersvėjo. Maža to, Justinas Kilpys dar priduria, kad: „Kol kas nežymiai, bet kyla Baltijos jūros lygis. Dabar jis pakilęs 14–16 cm, bet ateityje (iki 2100-ųjų) gali pakilti ir visą metrą. Tada būtų nuplauti paplūdimiai, reikėtų naudojimui iš naujo pritaikyti Klaipėdos uostą.“ Štai tokios prognozės Lietuvai. Net ir mėgstančių šilumą jos tikriausiai nedžiugina, nes tai jau yra ne malonumas, o klimato anomalija. Todėl kyla klausimas, ką galime padaryti?
Keisti savo elgesį gali visi
Kiekvienas sąmoningas žmogus turi ieškoti būdų kaip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Todėl vertėtų:
- Iš mašinos persėsti į visuomeninį transportą, o dar geriau būtų dviratis ar vaikščiojimas pėsčiomis. Beje, tai naudinga ne tik gamtai, bet ir teigiamai veikia sveikatą.
- Vartoti kuo daugiau savų – tai yra vietoje auginamų, gaminamų, gaunamų – produktų. Taip pat labai svarbu vartoti atsakingai, o vėliau tinkamai rūšiuoti ar atiduoti perdirbti šiukšles. Apgalvotai reikėtų vartoti ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos produktus, taip pat prietaisus, naudojančius elektros energiją. Patariama pirkti tik ekonomišką buitinę įrangą ir kitaip taupyti energiją. Juk nesunku namuose iš lizdo ištraukti telefono kroviklį, nepalikti „miegoti“ kompiuterio, išjungti elektrą.
- Tausoti atsinaujinančius gamtos išteklius. Pavyzdžiui, girdime, kad kitose šalyse vanduo yra prabanga – žmonės ne tik neturi, kuo nusiprausti, bet net stokoja ir geriamojo vandens. Gal daugumai lietuvių tai sunkiai įsivaizduojama, kol ši bėda nepalietė mūsų, tačiau ir mums vertėtų rimtai pagalvoti apie atsakingą vandens naudojimą.
Tai tik keletas patarimų, kuo daugiau domėsitės klimato atšilimu, tuo daugiau būdų sužinosite, kaip galite prisidėti prie šios globalios problemos mažinimo.
