REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

REKLAMA

Vilniuje gyvenančios šeimos (du suaugusieji, vienas moksleivis ir ikimokyklinio amžiaus vaikas) piniginę transporto išlaidos kas mėnesį paplonina 64 eurais, Rygoje – net 100 eurų. Tuo tarpu Talino gyventojams viešasis susisiekimas yra nemokamas, todėl jie visiškai nepatiria šios kategorijos išlaidų ir tai jiems leidžia kas mėnesį sutaupyti bent 5 proc. pajamų, kas nėra taip jau mažai – beveik 98 eurai per mėnesį arba 1 172 eurai per metus. Pridėjus šias išlaidas Talino šeimos būtinosios išlaidos pralenktų ir Vilniaus, ir Rygos šeimų būtinąsias išlaidas.

REKLAMA
REKLAMA

Transporto išlaidos keturių asmenų šeimai naudojantis viešuoju transportu, Eur/mėn.

Lietuvoje – pigiausias maistas

Gyventojai, turintys nuosavą būstą, tradiciškai didžiausią būtinųjų išlaidų dalį skiria maistui. Keturių asmenų šeima Vilniuje ir Rygoje jam skiria maždaug 23 proc. pajamų, tuo tarpu Taline maistui skiriama 15 proc. visų pajamų.

Būtiniausiam maistui lietuviai išleidžia mažiausiai – Vilniuje gyvenančiai šeimai (du suaugę ir du vaikai) maisto produktų krepšelis kainuoja 291 eurą, Estijoje – 299 eurus, Latvijoje – 312 eurų. Per pastaruosius metus Rygoje ir Taline gyvenančių šeimų išlaidos maisto produktų krepšeliui sumažėjo beveik 6 proc., arba 20 eurų per mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje lėšos maistui keitėsi nežymiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią maisto krepšelio išlaidų dalį sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai, kt. Lėšos, skiriamos duonos ir grūdų gaminiams bei pieno produktams, sudaro apie trečdalį šeimos išlaidų maistui visose Baltijos šalių sostinėse. Beveik po dešimtadalį biudžeto šeimos skiria vaisiams ir daržovėms.

Maisto produktų krepšelio kainos struktūra pagal maisto produktų grupes Baltijos šalyse

Pinigų suma, skiriama tam tikrai produktų kategorijai, skiriasi kiekvienoje Baltijos šalies sostinėje. Lietuvoje daugiau nei Latvijoje ir Estijoje išleidžiama pieno produktams, baltymų grupės produktams daugiausia išleidžiama Estijoje, o vaisiams ir daržovėms – Latvijoje. Pavyzdžiui, kilogramas šviežios žuvies Estijoje kainuoja 4,46 eurų, Latvijoje – 2,15 eurų o Lietuvoje – 3,83 eurų, obuoliai – atitinkamai 0,38, 0,65 ir 0,59 euro, pienas – atitinkamai 0,54, 0,59, 0,73 euro.

REKLAMA

Lyginant su praeitais metais, Lietuvoje daugiau nei trečdaliu augo pieno kaina, tačiau daržovių ir cukraus kainos mažėjo vidutiniškai daugiau nei penktadaliu. Kiauliena Lietuvoje išlieka pigiausia tarp trijų Baltijos šalių. Be to, lyginant su 2014 m., Lietuvoje ji pigo apie 4 proc.

Lyginant su praeitais metais, visose Baltijos šalyse atpigo sviestas ir cukrus.

Populiariausių maisto produktų kainos Baltijos šalyse (Eur/kg/l)

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių sostinių gyventojai naudojasi nuolaidomis. Prekės, parduodamos su nuolaida, sudaro didžiąją visų maisto ir kitų kasdienių produktų pardavimų dalį Lietuvoje ir Latvijoje (daugiau nei 40 proc.), Estijoje šiek tiek mažiau (virš 30 proc.). Taip pat vartotojai dažnai yra linkę pirkti nukainotas prekes, jei prekės ženklai jiems yra gerai pažįstami ir mėgstami.

REKLAMA

Mažiau nei latviai ir estai, lietuviai savo pajamų išleidžia ir būstui. Šeima, gyvenanti 70 kv. m. nuosavame senos statybos bute, jo išlaikymui per mėnesį Vilniuje skiria 158 eurus, aštuoniais eurais mažiau nei pernai. Tuo tarpu Rygoje nuosavo būsto išlaikymas, lyginant su pernai metais brango keturiais eurais ir pasiekė 179 eurus, o Taline būsto išlaikymui skiriame suma išliko nepakitusi – 200 eurų.

Išlaikyti būstą kainuoja nemažai, tačiau išlaikyti nuomojamą – dar daugiau. Šį faktą taip pat atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Keturių asmenų šeimai nuomojamo būsto išlaikymas Vilniuje ir Rygoje kainuoja net trečdaliu daugiau nei gyvenant nuosavame bute ir už jį kas mėnesį mokant kredito įmoką. Tai lemia išaugusios nuomos kainos Vilniuje ir Rygoje – atitinkamai 5 ir 15 procentų. Taline situacija kiek kitokia dėl didesnių nekilnojamojo turto kainų (lyginant su Vilniumi ir Ryga) bei kiek mažėjusiomis nuomos kainomis (2 proc.). Tad būsto įsigijimas, pasirašant būsto paskolos sutartį, šiuo metu tiek Vilniaus, tiek Rygos gyventojams yra ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei jo nuoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeimos išlaidos būstui pagal gyvenamąją vietą, Eur/mėn.

Nepaisant to, kad šildymo mokesčiai visose Baltijos šalių sostinėse sumažėjo 7-9 procentais, tai išlieka itin aktualus klausimas, nes išlaidos šildymui vis dar sudaro didžiausią dalį būsto išlaikymui skirtų pinigų. Ypač tą jaučia šeimos, gyvenančios didesniuose senos statybos butuose, kur šildymo išlaidos sudaro net pusę visų būsto išlaikymui skiriamų lėšų.

Lyginant su pernai metais, Lietuvoje 8 proc. sumažėjo mokesčiai už elektros energiją. Pigo jie ir Talino gyventojams (7 proc.), tačiau rygiečiai už šią paslaugą dabar moka net 25 proc. daugiau nei mokėjo pernai. Rygoje taip pat pabrango vanduo (25 proc.). Tiesa, jis brango ir Vilniuje, tačiau mažiau – 7 procentais.

REKLAMA

Geresnės galimybės taupyti

Palyginus Lietuvą, Latviją ir Estiją pagal pajamas ir išlaidas būtiniesiems poreikiams – būstui, maistui ir viešajam transportui, ko gero, galime džiaugtis kad pagrindinės išlaidos visose Baltijos šalyse kasmet atsiriekia vis mažesnę dalį pajamų. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai Estijos sostinėje po apsilankymo parduotuvėje lieka 186 eurais daugiau nei pernai. Latvijoje sutaupyta suma siekia 115 eurų, Lietuvoje – 45,70 eurus. Tai suteikia šeimoms daugiau finansinės laisvės skirstant lėšas atostogoms, vaikų lavinimui ar pomėgiams. Kita vertus, šiemet sutaupytos lėšos galėtų būti atidedamos ir taupymui, ypač jei vis dar nuomojatės būstą ir siekiate kuo greičiau sukaupti pinigų jo įsigijimui.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų