Penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val. Taip pat mokyklos daugiau dėmesio skirs pilietinei veiklai.
Dokumente pateikiamos išsamios rekomendacijos, kaip išradingiau panaudoti papildomas 3 kas savaitines valandas mokymosi pagalbai teikti, taip mažinant korepetitorystę ir sudarant sąlygas mokiniams gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Kaip rodo iš mokyklų gauti duomenys, dažniausiai konsultacijų laiką mokiniai naudoja lietuvių kalbos ir matematikos spragoms užpildyti.
Planuose taip pat numatyta tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį per metus, keliomis dienomis pavėlinant mokslo metų pabaigą. 2016 m. 1-4 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 3 d. (dabar iki gegužės 31 d.), 5-10 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 10 d. (dabar – iki birželio 5 d.). 2017 m. pradinukai mokyklą lankytų iki birželio 9 d., 5-10 kl. mokiniai - iki birželio 16 d.
Taip būtų dalinai atstatyta iki 2008 m. Lietuvoje buvusi mokslo metų trukmė, kai buvo mokamasi iki birželio 19 d., ir artėjama prie Europos šalių mokslo metų trukmės. Daugelyje Europos šalių mokiniai, mokslo metus pradėję rugpjūtį ar rugsėjį, mokosi iki birželio pabaigos – liepos pradžios (žr. lentelę).
„Tarptautiniai tyrimai rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES, mes mažiausiai skiriame laiko skaitymo ir kitiems gebėjimams ugdyti: pamokų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Grįždami prie anksčiau buvusios mokslo metų trukmės nedidiname ugdymo programų apimties – tiems patiems dalykams, jų įtvirtinimui bus skiriama daugiau laiko“, - sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Pasak ministro, edukologai, mokyklų vadovai siūlė mokslo metus ilginti bent mėnesiu, tačiau kol kas Lietuvoje tam nėra pasirengta. „Artimiausiais metais daug dėmesio bus skiriama mokytojų kvalifikacijai tobulinti, kad ugdymas būtų atraktyvesnis, vaikai vasarą nesėdėtų suoluose, o mokytųsi per praktinę ir pažintinę veiklą. Neatmetame, kad gali būti peržiūrimos ir ugdymo programos dėmesį sutelkiant į esminius dalykus“, - sako D. Pavalkis.
Naujos redakcijos Bendruosiuose ugdymo planuose atkreipiamas didesnis dėmesys į mokinių, atvykusių mokytis iš užsienio, adaptaciją naujoje mokykloje, į tėvų aktyvesnį įtraukimą į mokyklos gyvenimą.
