REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos paramos milijonai – kaip į balą

Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis.

Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nėra lašas jūroje

Lietuvos žemdirbiai ir su žemės ūkiu susijęs verslas per pastaruosius keturiolika metų iš ES gavo maždaug 4 mlrd. eurų paramą. Paramos sutartyje numatyta griežta taisyklė: gautas lėšas privalu panaudoti pagal paskirtį, o svarbiausia – asmuo, kuriam suteikta parama, turi net penkerius metus nenutraukti veiklos.

REKLAMA

Manytina, daugelis jau pamiršo SAPARD paramą. Jos 2002–2006 m. ūkininkams ir bendrovėms tebuvo išmokėta maždaug 577 mln. litų (apie 167 mln. eurų). Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iš šios sumos buvo netinkamai panaudota 16 mln. litų (apie 4,5 mln. eurų).

Daug tai ar mažai? Visos paramos kontekste tai – lašas jūroje, tačiau galima skaičiuoti ir kitaip. Antai SAPARD priemonei „Profesinis mokymas“ buvo skirta tik 700 tūkst. litų (apie 203 tūkst. eurų), priemonei „Ekonominės veiklos ir alternatyvių pajamų skatinimas“ – 28 mln. litų (apie 8,1 mln. eurų). Taigi vėjais paleisti milijonai iš tikrųjų nėra centai, kuriuos praradus galima lengvai numoti ranka.

REKLAMA
REKLAMA

NMA duomenimis, reikalavimo gavus ES paramą penkerius metus tęsti gamybą nesilaikė septynios bendrovės ir vienas ūkininkas. Valstybė iš jų taip ir neatgavo apie 4,5 mln. eurų. Tų pinigų jau nebepavyks susigrąžinti, nes bendrovės bankrutavo. Prie šios skolos, kukliausiais skaičiavimais, reikėtų pridėti mažiausiai 2,3 mln. eurų – tiek valstybei įsiskolino 2007–2013 m. vilčių nepateisinę ir bankrutavę verslininkai. Kokia bus iš tikrųjų skola, galima bus spręsti tik 2018–2019 m., nes tik tada paaiškės, ar visi verslininkai laikėsi prisiimtų įsipareigojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į kairę ir į dešinę

Bene didžiausią skolų kupra užaugo, kai NMA vadovavo Evaldas Čijauskas. Ėmus dalyti ES paramą, šalies ekonomistai atkreipė dėmesį, kad lėšos skirstomos neatlikus tyrimų, kokias verslo šakas reikėtų remti pirmiausia, kiek joms būtina skirti lėšų. Vos ne pusė SAPARD paramos, net 225 mln. litų (apie 65 mln. eurų), atiteko perdirbamajai pramonei, o nemaža jos dalis – mėsos perdirbimo cechams. Tada E.Čijauskas ekonomistų kritiką atremdavo faktais nepagrįstais žodžiais: girdi, naujos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės leis padidinti lietuviškos produkcijos eksportą. Nemažai SAPARD lėšų atiteko „draugams“, ir, galima įtarti, galbūt net vienasmeniškai nutarus. Mat tuometį NMA direktorių E.Čijauską iš kėdės išvertė dvi skandalingos istorijos. Jo žmona Nijolė pasiskolino iš tada dar verslininko Jono Jagmino, vėliau tapusio Seimo nariu, 35 tūkst. litų (per 10 tūkst. eurų). Po kelių savaičių E.Čijausko sprendimu Kaišiadorių rajone registruotai bendrovei Girelės paukštynas buvo sumokėta daugiau kaip 650 tūkst. litų (apie 188 tūkst. eurų) iš SAPARD paramos fondo.

REKLAMA

Šioje bendrovėje J.Jagminas turėjo beveik 100 proc. akcijų, o jo žmona Audronė dirbo įmonės generaline direktore. Iš NMA Jagminų šeimai ir su ja susijusiai bendrovei tuomet iš viso planuota skirti beveik 4 mln. litų: per 2,9 mln. litų (apie 0,84 mln. eurų) – Girelės paukštynui (bet jam teko daugiau – 3,5 mln. litų, arba per 1 mln. eurų), dar milijoną litų (apie 0,3 mln. eurų) – ūkininkei A.Jagminienei. Antrąkart E.Čijauskas suklupo per šeiminę kelionę į užsienį, mat poilsiauti vyko pamaryje registruotos bendrovės, gavusios SAPARD paramą, automobiliu. Po šių skandalų tuometinių šalies vadovų prispaustas dosnusis ES paramos dalytojas buvo priverstas atsistatydinti.

REKLAMA

Ekonomistai neklydo

Netrukus paaiškėjo, kad ES parama skirstyta ne tik nepamatuotai dosniai, bet ir rizikingai. 2006-ųjų kovą NMA nutraukė sutartį su mėsos perdirbimo įmone „Burgis“.

Nors dar 2001 m. buvo aišku, kad buvusioje Plungės rajono Babrungėnų kaimo mokykloje mėsos perdirbimo cechą įsirengusi bendrovė neatitinka ES standartų, kad jos pajamos kaskart mažėja ir kad ji priversta pasitraukti iš Kaliningrado bei Latvijos rinkų, NMA vis dėlto skyrė „Burgiui“ daugiau kaip 1,6 mln. litų (apie 0,5 eurų) paramą. Už šias lėšas buvo pastatyta nauja įmonė ir įsigyta įrenginių. Tačiau po dvejų metų projektą finansavusio „HVB Bank“ atstovai pripažino, kad investicija nepasitvirtino. 2005-ųjų pabaigoje vienas žaliavos tiekėjų kreipėsi į teismą ir paprašė bendrovei iškelti bankroto bylą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kazlų Rūdos mėsos perdirbimo įmonė „Čečeta“ ES parama galėjo pasidžiaugti dar trumpiau. Nors buvo vieša paslaptis, kad prekybininkai negrąžina bendrovei skolų, kad ji ne tik stokoja apyvartinių lėšų, bet ir neturi iš ko investuoti į gamybos plėtrą, 2003 m. pabaigoje NMA skyrė įmonei beveik 4 mln. litų SAPARD paramą investicijoms į skerdyklą ir naują mėsos perdirbimo cechą.

Tačiau milijoninę injekciją gavusi „Čečeta“, praėjus vos metams, jau dirbo nuostolingai. 2009-aisiais ši bankrutavusi bendrovė išregistruota iš įmonių registro. Panašaus likimo sulaukė ir dvi Šilutės rajone veikusios mėsos perdirbimo bendrovės – „Rovisa“ bei „Natanga“. Pirmoji buvo gavusi beveik 5 mln. litų SAPARD paramą, antroji – šiek tiek daugiau kaip 4 mln. litų (apie 1,2 mln. eurų). Ekonominiai sunkumai privertė šių įmonių savininkus kooperuotis ir įkurti vieną bendrovę „Natanga ir Rovisa“, tačiau tai vis tiek neišgelbėjo verslininkų nuo bankroto. Per 1,5 mln. litų (per 0,44 mln. eurų) SAPARD lėšų buvo skirta Kauno rajono ūkininkui Virginijui Šimkui. Jis su sūnumi planavo auginti tūkstančius kiaulių. Tačiau verslas į kalną neįkopė – neturėdamas lėšų atsiskaityti su pašarų tiekėjais, V.Šimkus kiaules marino badu. Išbadėję gyvuliai ėmė gaišti. Kauno rajono apylinkės teismas situacija fermoje, kurioje žviegė apie 800 kiaulių, pavedė rūpintis Kauno rajono savivaldybei. Ši pradėjo gyvulius pardavinėti pusvelčiui, o gaišenas išvežė utilizuoti.

REKLAMA

Būsimasis ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat nuplukdė 1,148 mln. litų (apie 0,33 mln. eurų) SAPARD lėšų. NMA esantys paramos skyrimo dokumentai rodo, kad pagal įstatymus tuomet UAB „Žeimių baldai“ apskritai nebuvo galima skirti paramos, nes bendrovė vėlavo pristatyti reikiamus dokumentus. Tačiau NMA nekreipė į tai dėmesio, net ragino „Žeimių baldų“ vadovybę pateikti dokumentus. Kita vertus, jau skiriant paramą buvo aišku, kad bendrovė klimpsta į skolas ir ateityje nepajėgs atsiskaityti su kreditoriais. D.Kreivys iš šios situacijos išbrido sausas – prieš paskelbiant bankrotą jis akcijas pardavė.

REKLAMA

Skolų nesusigrąžins

Visos bendrovių, kurios privalo grąžinti neteisėtai panaudotą SAPARD paramą, skolos perduotos Turto bankui. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė šio banko Finansinio turto departamento laikinai direktoriaus pareigas einantis, Skolų valdymo skyriaus viršininkas Romualdas Žemaitaitis, iš aštuonių SAPARD skolininkų penkiems baigtos bankroto procedūros, o bendrovėms „Bajorkiemis“ bei „Natanga ir Rovisa“ bankroto procedūros nėra baigtos. Ūkininkui V.Šimkui bankroto procedūra taip pat dar nepasibaigusi. „Rezultatas, deja, nulinis – iš penkių išregistruotų bendrovių nepavyko išpešti nė vieno lito. Kad iš likusių pavyks atgauti bent centą, jokių šansų nėra. Nes paprastai visas bendrovių turtas buvo įkeistas bankams – „Snorui“, Šiaulių, DNB. O kai turtas parduodamas varžytinėse, jo kaina neadekvati vertei, dažniausiai neužtenka net įkaito turėtojui pasidengti nuostolius. Turto bankas yra antros eilės kreditorius, tad nieko ir nelieka“, – pasakojo R.Žemaitaitis. Jo teigimu, paskutinieji trys skolininkai iš viso valstybei skolingi apie 1,86 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Istorijos kartojasi

NMA duomenimis, tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos paramos gavėjų yra 18 juridinių asmenų (UAB, ŽŪK, ŽŪB), nesilaikiusių įsipareigojimo vykdyti veiklą, kuriai skirta

parama. Bendra šiems juridiniams asmenims skirtos paramos suma – 11,946 mln. Eur. Šešiems paramos prašytojams ES parama buvo neišmokėta, dvylikai išmokėta 1,994 mln. Eur. Apie 248 tūkst. Eur yra susigrąžinta. Didžioji dalis nutraukusiųjų veiklą, kuriai skirta parama, dalyvavo priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

REKLAMA

ES paramą gavusios bendrovės „Radžiūnų agrofirma“, „Postformingas“ (dabar – UAB „Dodaiva“), „VK mechanikas“, „Difera“, „Šiaurės kompanija“, „Čivylių žuvys“, žemės ūkio kooperatyvas „Loknesa“ jau bankrutavo arba bankroto procedūros eina į pabaigą. Visos jos skolingos per 2 mln. Eur, tačiau vargu ar verta tikėtis juos susigrąžinti.

Per 2013–2015 m. laikotarpį NMA yra priskaičiavusi skolų už 22 mln. eurų, iš jų apie 16,6 mln. eurų šiui metu yra susigrąžinta. Tiesa, didesnė šios skolos dalis greičiausiai bus susidariusi dėl pačių agentūros darbuotojų neatidumo. Mat ministerija kelis šimtus kartų teismuose yra buvusi atsakovė – išmokas gavę žemdirbiai bandė ginčyti jų pagrįstumą sužinoję, kad agentūrai reikia grąžinti permokas.

REKLAMA

BPD laikotarpio skolininkų skolų išieškojimą koordinuoja Žemės ūkio ministerija, o 2007–2013 m. skolų išieškojimu rūpinasi nebe Turto bankas, bet NMA. Šiuo metu ji yra pateikusi kreditorinius reikalavimus 6 įmonių bankroto administratoriams, atitinkamai įtraukta į kreditorių sąrašus. Kreditoriniai reikalavimai nepateikti tik UAB „Difera“, nes ką tik teisme priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Pažymėtina, kad Agentūra imasi ir prevencinių priemonių galimam skolos išieškojimui užtikrinti. Kai nustatoma, kad projektas bus neįgyvendintas ar yra ypač rizikingas dėl galimo sukčiavimo, gali būti reiškiami prevenciniai ieškiniai, prašoma teismo laikinųjų apsaugos priemonių (turto areštai) ir pan. Pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, NMA informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė NMA direktorius Erikas Bėrontas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų