Jaukiai susikuitę dėžutėje tarp rūbų snaudžia trys voveriukai. Mažiesiems jau pirmosiomis gyvenimo dienomis gamta iškrėtė visai nejuokingą pokštą.
„Juos užpuolė varnos. Paskambino moteris iš Panevėžio, kad vienus neša varnos, kitus bando kapoti. Ką daryti?“, - sako Gyvūnų prieglaudos „Laukinė Lesė“ vadovė Lolita Grėblikienė.
Vieną voveriuką ir pačią jauniklių mamą varna spėjo užkapoti. Išgelbėti pavyko tris mažylius.
Tiesa, taip gražiai iškart po varnų antpuolio voveriukai neatrodė.
„Vienas buvo labai silpnas, ir nosytė visa kruvina, ir užsimerkęs, ir nevalgė, bet jau matom rezultatus, kad jau viskas tvarkoj ir patys valgo. Na kaip patys – kas dvi valandas maitinam“, - sako gyvūnų specialistė.
Voveriukus globėjai laiko dėžutėje kartu su šilto vandens pūsle, kad šie nesušaltų. Jaunikliai tuo mėgaujasi ir beveik visą laiką pramiega. Ypač gražūs padarėliai traukia egzotiškų gyvūnų mylėtojų akį. Norinčių juos laikyti namuose skambučiai netyla, tačiau laukinių gyvūnų globėjų tikslas kitas.
„Labai daug norinčių ir žmonės kažkaip nesupranta, kad vis dėlto tai yra laukinis gyvūnas, kurio niekas nenori uždaryti į narvelį. Mes mažiukus auginam tik tam, kad juos adaptuoti ir paleisti į gamtą atgal“, - sako L. Grėblikienė.
Voverės lizdus susisuka medžių uoksuose ir net žmonių padarytuose inkiluose. Smalsūs voveriukai mėgsta iš jų iškristi, tačiau šiemet tokia voveriukų banga juntama gerokai per anksti.
Radus iškritusį voveriuką reikėtų nepulti jo gelbėti, o iš toli kurį laiką pastebėti. Mažylį tikriausiai gelbės ir patys tėvai, o žmogaus kvapas jį tik dar labiau išgąsdina.
