2014 m. kovo 30 d. suėjo dešimt metų, kai „lt“ srityje buvo pradėti registruoti interneto posričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. Ta proga Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, „Domreg.lt“ ir asociacija „Infobalt“ surengė gražiausio tokio vardo rinkimo konkursą, paskelbtą portale „Delfi“. Šio portalo lankytojai gražiausiu pripažino vardą „klaužada.lt“.
Kartu suaktyvėjo ir naujų vardų registravimas. 2014 metų pabaigoje sričių vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis išaugo iki 1882 (arba 1,1 proc. nuo visų užregistruotų). Tai 305-ais daugiau negu 2013 m. pabaigoje.
2013 m. apžvalgoje rašėme apie nesėkmingus bandymus įtraukti savitąsias lietuvių kalbos raides į planšetinių kompiuterių klaviatūras. Tai suaktyvino sprendimų paiešką. 2014 metais moksliniuose žurnaluose buvo publikuoti trys straipsniai, kuriuose pateikta išsami klaviatūrų apžvalga, ekraninių klaviatūrų, pritaikytų lietuvių kalbai ir Europos tautų kalboms, projektavimas. Tačiau situacija planšetiniuose kompiuteriuose dar nepagerėjo.
Ne geresnė situacija ir su kitokių kompiuterių klaviatūromis. 2014 m. spalio mėn. patikrinome klaviatūras nešiojamųjų kompiuterių, esančių, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse. Iš viso buvo patikrinti 369 kompiuteriai. Nepavyko aptikti nė vieno, kurio klaviatūroje būtų bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė (ą, č, ę, ė...). Bet apie 30 proc. kompiuterių turėjo klaviatūras su visomis rusų kalbos abėcėlės raidėmis.
Rugsėjo mėnesį buvo baigtas pustrečių metų trukmės darbas – projektas „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“. Buvo sulietuvintos keturios programos: virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklė „Mahara“, buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“, klientų ryšių valdymo programa „Vtiger CRM“, parengti du nauji žodynai: „Aiškinamasis norminis kompiuterijos terminų žodynas“ ir „Kompiuterio vartotojo teminis žodynėlis“, papildyti trys esami elektroniniai žodynai: „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, „Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos žodynas“ ir „Dažnai pasikartojančių kompiuterijos frazių žodynas“, parengta vertimo atmintis. Su atliekamais darbais buvo supažindinama visuomenė: balandžio–birželio mėn. surengta 20 seminarų įvairiuose miestuose: Alytuje, Druskininkuose, Kaišiadoryse, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje, Vilniuje.
Programinė įranga nuolat tobulinama, keičiama. Todėl reikalingas darbų tęstinumas. 2013 m. apžvalgoje rašėme: „Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gaires. Jose numatomos veiklos kryptys ir siūlomos priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę“. Deja, gairės iki šiol tebėra nepatvirtintos...
Ankstesnių metų apžvalgose skelbėme įvairių operacinės sistemos „Linux“ atmainų lokalizuotų išteklių procentus bei jų didėjamą. Šiais metais žymesnių pokyčių nebuvo.
Sausio mėnesį išleista Birutės Leonavičienės knyga „Microsoft Office 2013“, kurią buvo planuota išleisti 2013 m. pabaigoje. Joje aprašytos programų „Word“, „Excel“, „PowerPoint“, „Outlook“ ir „OneNote“ lietuviškos versijos. Dar vienos šio paketo programos „Access“ lietuviška versija aprašyta atskiroje verstinėje knygoje. Taigi, jau turime literatūros apie visas sulietuvintas paketo „Microsoft Office“ programas.
Didelę lokalizavimo darbų dalį sudaro vertimas. 2014 metais išėjo solidi Liongino Pažūsio monografija „Kalba ir vertimas“.
Reziumuojant galima pasakyti, kad metai buvo kontrastingi. Vienur matomas progresas, kitur regresas.
Gintautas Grigas
