REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt

Statistiškai lietuvis per metus suvartoja 77 kilogramus mėsos. Pagal šį rodiklį, 177 pasaulio šalių esame 36-ti. Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, tai nėra blogai. Esą labiau neramina suvartojamos kiaulienos kiekis.

„Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos. Aterosklerozė – faktiškai pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis šiandien“, – sako R. Stukas.

– 77 kg žmogui per metus – daug ar mažai?

– Labai svarbu, kiek kiekvienas žmogus suvalgo. Jeigu žiūrėtume į rekomendacijas, tikrai nerekomenduojama, kad žmogus mėsą valgytų kiekvieną dieną.

Net ir pagal maisto pasirinkimo piramidę, kuri anksčiau buvo vadinama sveikos mitybos piramide, matome, kad svarbu, jog iš grupės produktų, tarp kurių yra mėsą, būtų kiekvieną dieną kas nors suvalgoma. Ten yra ir žuvis, ir kaušiniai, ir mėsa – įvairių rūšių mėsa. Jeigu žuvį rekomenduojama valgyti maždaug du–tris kartus per savaitę, kiaušinių – vieną ar du, tai mėsai lieka kokie trys ar keturi kartai. Mėsos, žinoma, labai daug nereikia. Labai svarbu, kad tai būtų neriebi mėsa.

REKLAMA
REKLAMA

Vertinant paminėtus skaičius, galima pasakyti, kad suvalgoma ne per daug mėsos. Pasakyti, ar tokia mityba yra gera, galėtume, matydami visą racioną. Ką žmonės valgo tuomet, kai nevalgo mėsos? Galbūt valgo žuvį. Tyrimai rodo, kad žuvies vartojama per mažai.

REKLAMA

Mėsa mūsų organizmą turi aprūpinti visaverčiais baltymais, kai kurias vitaminais, mineralinėmis medžiagomis. Tikrai nesakyčiau, kad tai yra per daug.

– Kaip dėl mėsos pasirinkimo? Iš tų 77 kg – 44,5 kg yra kiauliena.

– Tai jau yra blogai. Kiauliena (ne lašiniai, bet būtent raumeninis audinys) savo sudėtyje turi sočiųjų riebalų. Galima rasti cholesterolio, nes kiauliena, kurią valgome, nėra visiškai liesa. Tai tikrai nėra gerai.

Reikėtų valgyti paukštienos, jautienos. Vitaminą B12, kuris labai svarbus, kad būtų gera kraujo gamyba, gauname su jautienos mėsa. Su kitais produktais – labai mažai. Tai reiškia, kad turi būti įvairovė.

REKLAMA
REKLAMA

Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos. Aterosklerozė – faktiškai pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis šiandien.

– Ar sveika valgyti arklieną?

Arkliena nėra mūsų racionui būdingas maisto produktas. Pagal raumeninį audinį, įvertinus jos biologinę vertę, organizmo aprūpinimą, jautienos mėsa yra geresnė.

– Kodėl pasirenkama viena ar kita mėsa? Ar tai lemia tradicijos?

– Taip, galime įvardyti, kad tai yra tradicija. Kartais žmonės sako, kad tarpukario Lietuvoje žmonės valgė daug kiaulienos ir nieko blogo nebuvo. Reikia nepamiršti, kad tada žmonės daugiau judėjo, eikvojo daugiau energijos, valgė labai daug daržovių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kopūstus raugdavo statinėmis. Valgė daug burokų, ropių, morkų, kitų daržovių. Gaudavo labai daug antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų. Tie antioksidantai neleisdavo riebalams oksiduotis ir kauptis kraujagyslių sienelėse.

Šiandien Lietuvos gyventojai suvartoja mažesnį negu rekomenduojamas minimalus daržovių ir vaisių kiekį per dieną. Mažiausia norma – 400 g per dieną, o suvartoja truputį daugiau nei 300 g per dieną. Vadinasi, tie riebalai, kurie patenka [į organizmą – LRT.lt], dėl antioksidantų stokos oksiduojasi ir kaupiasi kraujagyslėse. Vertinant bendrą racioną, toks didelis kiaulienos vartojimas lemia širdies kraujagyslių ligų plitimą.

REKLAMA

Žinoma, negalime sakyti, kad kiauliena yra visiškai bloga, bet reikia įvairovės. Jeigu kiaulienos suvalgytume vieną ar du kartus per savaitę, tikrai nieko blogo neatsitiktų. Kaip matome, pusę kiaulienos...

– Netgi daugiau. Galiu įvardinti: per metus suvartojama 44,5 kg yra kiaulienos, 7,5 kg – jautienos, 25 kg – paukštienos, 200 g – avienos ir 100 g kitokios mėsos.

– Čia yra apibendrinti rodikliai. Iš bendro maisto raciono paėmus vien mėsą, dar negalime kažkokių išvadų padaryti bendrai apie mitybą. Bet, net ir kalbant apie mėsą, kuo įvairiau, tuo geriau. Pagal šiuos duomenis, tai nėra geras maisto racionas.

– Ar kuo nors rizikuoja tie, kurie nevalgo mėsos?

– Taip, rizikuoja, nes gali negauti visaverčių baltymų, vitamino B12, gali sutrikti kraujo gamyba. Tie, kurie visiškai nevalgo mėsos, bet valgo žuvį, kiaušinius, žinoma, patiria mažesnę riziką.

REKLAMA

Praktiškai visų pasaulio valstybių sveikatos apsaugos institucijos, pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja, kad maisto racione būtų mėsa.

– Ar yra tam tikros žmonių grupės, kurioms būtina, tiesiog privaloma valgyti mėsą, o kiti gali kitais produktais kompensuoti medžiagų poreikį?

– 100 proc. nei vienas produktas nekompensuos, nes turi būti įvairovė, bet yra žmonių grupės, kuriems nevertėtų iš raciono išbraukti mėsos, t. y. maži, augantys vaikai. Kol organizmas auga, bręsta, vystosi, jam reikia absoliučiai visų medžiagų.

Nėštumo metu vaisius daug ką, ko jam reikia, pasisavina iš motinos organizmo. Labiau gali nukentėti pati motina, jei ji apribos savo mitybą. Žinoma, tam, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažinta vaisiaus rizika, motina turėtų valgyti visavertį maistą, įvairaus maisto patiekalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nėštumo metu moterys tikrai prisižiūri. Didesnė rizika, kai yra maži vaikai, kurių tėvai jiems neduoda [mėsos dėl savo pačių įsitikinimo – LRT.lt] ir apriboja mitybą. Čia rizika tikrai galima didelė.

– Žmonės dažnai skundžiasi, kad parduotuvėje neįmanoma nusipirkti normalios mėsos. Kuo skiriasi mėsos, užaugintos pramoniniu ir tradiciniu būdais, maistingumas?

– Labai svarbu tai, kuo šertas gyvūnas, bet svarbu ir iš kokios vietos [paimta mėsa – LRT.lt].

Pavyzdžiui, jeigu palygintume vištienos šlauneles, kur mėsa lyg ir minkštesnė, lengviau kramtoma, ir krūtinėlę, tai balta krūtinėlės mėsa yra žymiai vertingesnė negu šlaunelių. Jeigu palygintume vandenyje plaukiojančių paukščių– ančių, žąsų – mėsą ir vištieną, vištiena bus visavertiškesnė.

Jeigu imtume jautieną, tai taip pat priklauso nuo to, kokia jautienos dalis. Jeigu imtume jautienos išpjovą, kur yra raumuo, jo biologinė vertė bus labai gera. Jeigu imtume vietą, kur yra daug riebalų, (o jautienos riebalai turi tikrai didelį kiekį sočiųjų riebalų rūgščių, didesnį negu kiaulienos, kurie yra keliantys riziką) žinoma, kad ten bus blogiau. Jeigu malamas faršas ir įdedama jautienos riebalų, tokia biologinė vertė bus nelabai kokia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų