REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepsnos keršija už nerūpestingumą

Jeigu žmonės atsakingiau tvarkytų savo gyvenimą, labiau vertintų vienas kito gyvybę ir mažiau lėbautų, jų kasdienybę kur kas rečiau šiurpintų su gaisrais susijusios nelaimės. Taip teigia šalies ugniagesiai, kitaip negalintys paaiškinti, kodėl šiais metais padaugėjo gaisrų.

REKLAMA
REKLAMA

Sudegė du broliai

Iš viso šiemet iki kovo 18 dienos šalies ugniagesiai į gaisrus vyko jau 3487 kartus. O pernai per tokį pat laikotarpį – 2023. Gaisrai šiemet jau pražudė 42 žmones (pernai – 47), traumavo 60 (pernai – 64). Skaičiuojant mėnesiais, sausį gaisruose žuvo 20 žmonių, vasarį – 16, per beveik tris kovo savaites – 6. Tik laiko klausimas, kaip pasikeis pastarasis rodiklis per likusias kovo dienas, bet reikia viltis, kad jis bus bent jau mažiausias per visus tris šių metų mėnesius.

REKLAMA

Kaip „Akistata“ jau rašė, vasaris Lietuvos gaisrų statistikoje šiurpino gaisrais, per kuriuos žuvo iškart po kelis žmones. Tokia tragedija užfiksuota ir kovą – praėjusią savaitę Kelmės rajone. Čia, Šukiškių kaime, po vidurnakčio mediniame name kilęs gaisras pražudė jo gyventojus – du brolius Marcišauskus. Gaisro priežastys dar tiriamos, be to, sunku nustatyti gaisro židinį, kai sudegė viskas ir iš namo teliko nuodėgulių krūva. Anot Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesių, gaisro židinys greičiausiai buvo viename iš kambarių, kur buvo rastas prie lovos parkritęs jaunesnysis brolis Vydas (58 m.). Yra žinoma, kad šis vyras mėgdavo rūkyti lovoje. Prieš metus jis jau buvo sukėlęs gaisrą – tada degė tik lova, kilusias liepsnas broliai numalšino patys.

REKLAMA
REKLAMA

Pražudė cigaretė?

Gaisras Šukiškių kaime kilo tuoj po vidurnakčio, apie jį gaisrininkams pranešė liepsnas pamatę toliau gyvenantys žmonės. Atvykus ugniagesiams, ugnis buvo apėmusi jau visą medinį namą, stogas buvo sukritęs į vidų. Gaisrą gesino 4 gaisrinės iš Tytuvėnų, Kelmės, Šiluvos ir Šiaulėnų.

Vieno vyro kūnas buvo surastas praėjus beveik porai valandų nuo gesinimo darbų pradžios, o antro – dar po pusantros valandos. Buvo galima pasidžiaugti tik tuo, kad gaisras nekėlė pavojaus kitiems gyvenamiesiems namams, nes jie išsidėstę maždaug už kilometro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot gaisrininkų, vienas brolis žuvo sukniubęs prie lovos, o kitas, matyt, dar bandęs aktyviau gelbėtis – jo kūnas aptiktas prie durų. Manoma, abu vyrus įveikė troškūs ir nuodingi dūmai.

Broliai savo tėviškėje gyveno vieni, abu buvo jau senokai išsituokę, vertėsi gaudami socialines pašalpas. Anksčiau Jonas (60 m.) dirbo traktorininku, o Vydas – lauko darbininku. Tik apie šį kaimo žmonės užsiminė kaip apie mėgusį dažniau išgerti. Bet lemtingąją dieną šis vyras, likus kelioms valandoms iki nenujaustos tragedijos, lankėsi seniūnijoje ir buvo blaivus. Ar vėliau galėjo prisigerti tiek, kad nekontroliuotų savo elgesio, dabar jau galima tik spėlioti.

REKLAMA

Kelmės PGT vyresnysis inspektorius Ramūnas Lukoševičius „Akistatai“ teigė, kad tiriamos visos įmanomos šio gaisro priežastys, bet labiausiai tikėtina – neatsargus rūkymas.

Tragiška puota

O štai dėl taip pat praėjusią savaitę kitame Lietuvos krašte – Lazdijų rajone – kilusio gaisro, irgi pasibaigusio laidotuvėmis, iškart galima kaltinti tik alkoholį, nes name ir tuo metu buvo girtaujama, o gaisrą, kaip mano jį gesinę Lazdijų PGT ugniagesiai, galėjo sukelti nuo kompanijos atsiskyręs ir į kitą namo galą miegoti girtas nuėjęs namo gyventojas Kęstutis Tulickas (54 m.). Kadangi jis dar anksčiau buvo grasinęs padegti namą, tad neatmesta ir tyčinio padegimo versija, tačiau gali būti, kad girtas vyras paprasčiausiai užmigo su neužgesinta cigarete.

REKLAMA

Šis gaisras Krosnos miestelyje kilo negyvenamame namo gale, kur nebuvo kūrenama krosnis ir buvo nukirpti elektros laidai. Šios namo dalies sienos medinės, todėl ugnis greitai plito.

Kitame namo gale, kur sienos apmūrytos, tuo metu, pavakare, buvo susirinkusi kelių giminaičių kompanija ir vaišinosi. Kartu buvo dalyvavęs ir Kęstutis, tačiau jis greičiau už visus apsvaigo, ieškojo priekabių, tad buvo nuvestas miegoti. Nueidamas dar burbtelėjo, kad ir likusieji ilgai „nebaliavos“. Tuo metu niekas nekreipė dėmesio į šią repliką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O po kurio laiko pas puotaujančius žmones atbėgo moteris, iššokusi iš automobilio, ir pranešė, kad dega kitas namo galas. Moteris pravažiuodama pastebėjo pro stogą besiveržiančius dūmus ir buvo neabejinga.

Kol atvyko ugniagesių ekipažai, namo savininkė Sonata Kirelytė (42 m.) šoko pati gelbėti savo sugyventinio Kęstučio, tačiau buvo jau per vėlu, o Sonata apdegė rankas, kaklą ir veidą. Užgesinę liepsnas gaisrininkai rado lovoje jau apdegusį Kęstučio kūną.

Tragedijos paliestus žmones seniūnijos darbuotojai apibūdino gana palankiai. Žuvęs Kęstutis buvo bedarbis. Jis nevengdavo išgerti. Pora gaudavo socialines pašalpas.

REKLAMA

Gyvenamosios namo dalies liepsnos nenuniokojo.

Daugėja žolės gaisrų

Kovo mėnesį kilę gaisrai žmonių aukų dar pareikalavo Užusalių kaime (Jonavos r.) – ūkiniame pastate žuvo 60 metų vyras, Nemėžio kaime (Vilniaus r.) – gyvenamajame name žuvo 39 metų vyras, Kaune – gyvenamajame name po gaisro rasta žuvusi 65 metų jo savininkė. Bene visais atvejais žmones pražudė jų neatsargus elgesys.

Kadangi artėja tikrasis pavasaris, gyventojai vis mažiau įvairiais būdais šildys savo namus, ilgėjant dienai vis dažniau ras kuo užsiimti prie namų, todėl ir tragiškų gaisrų turėtų būti mažiau. Tačiau gaisrininkų šis laikotarpis nė kiek neguodžia – jų visas jėgas atima chuliganiškai deginama žolė. Taip būna kasmet, vos tik pradeda kvepėti pavasariu.

REKLAMA

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atsakingų pareigūnų teigimu, kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Žolės gaisrams gesinti išleidžiamos didžiulės lėšos. Štai pernai gesinti degančios žolės ir ražienų ugniagesiai vyko net 2824 kartus!

Degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonių. Per pastaruosius 5 metus žolės gaisrai pražudė 10 gyventojų.

Į pagalbą – kunigai

Tačiau statistika – sau, o įprasta žmonių kasdienybė, tradicijos – sau. Toli gražu ne visi pasimoko iš skaudžių pamokų. Antai prieš kelias dienas Doškonių kaime (Alytaus r.) per plauką nuo žūties buvo pensininkė Vladislava R. (84 m.). Garbaus amžiaus moteris, popietę pastebėjusi, kad degančios pievos liepsnos artėja prie jos namo, puolė gesinti ugnį šluota. Moteris apdegė rankas ir veidą, kol atvyko gaisrininkai. Prieš tai sausos žolės deginimas didžiuliais nuostoliais baigėsi Pavuolio kaime (Kaišiadorių r.). Čia liepsnos persimetė į ūkinį pastatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ugniagesiai nuolat kartoja, kad dėl žolės gaisrų milžiniškų nuostolių patiria ir pati gamta: degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, jau nekalbant apie gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Žolės gaisrais susirūpinęs ir šalies aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Kadangi buvo triskart padidinti žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainiai, ministras linkęs priminti: „Prieš pirkdami degtukus žolei deginti, piktavaliai tegul paskaičiuoja, kiek jiems tai kainuos! Jeigu iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 litų žalą, tai dabar teks mokėti 3000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų“.

REKLAMA

Belsdamiesi į gyventojų sąžinę, Lietuvos ugniagesiai pastarosiomis dienomis vis organizuoja dalykinius susitikimus su dvasininkais. Jų prašoma ne tik rūpintis pačių bažnyčių priešgaisrine būkle, bet ir skleisti informaciją gyventojams dėl sausos žolės deginimo, propaguojant gaisrinės saugos reikalavimus. Gaisrininkai perduoda kunigams lankstinukų, kuriuose pateikta informacija apie sausos žolės deginimo daromą žalą, administracinę atsakomybę deginantiems sausą žolę.

Tik faktai:

Būtina žinoti, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti 200–1000 Lt bauda, pareigūnai – 400–1200 Lt bauda.

REKLAMA

Aplinkosaugininkai pernai nustatė 28 pernykštę žolę deginusius asmenis, jiems skirta 2400 Lt baudų.

Taip pat numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami 100–600 Lt baudomis.

Žolės gaisrų sukelia ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai. Miestiečiams privalu žinoti, kad miesto teritorijoje atvira ugnimi negalima deginti nei sodo, nei kokių nors kitų atliekų.

Dera žinoti, kad nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti užplakant šakomis ir užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Pamačius, kad ugnies nepavyks nuslopinti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Irena ZUBRICKIENĖ  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų