LRT.lt
Saugumo ekspertai pastebi, kad augant grėsmių kiekiui vaikams elektroninėje erdvėje, tėvų požiūris į saugumą vis dar pasyvus.
ESET tyrimas atskleidė, kad prieigą prie interneto turi daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių vaikų, kita vertus, tėvų kontrolės funkciją, kuri padeda stebėti vaikų veiklą internete, naudoja mažiau nei pusė tėvų. Dar mažiau jų kalba su vaikais apie galimas grėsmes ir apsisaugojimo būdus. Šie duomenys rodo, kad milijonai vaikų paliekami dorotis su galimomis grėsmėmis patys, rašoma pranešime spaudai.
„ESET atliko tyrimą Didžiojoje Britanijoje, kuris parodė, kad 77 proc. tėvų per pastaruosius metus savo vaikams pirko bent po vieną įrenginį, kuriuo galima jungtis prie interneto. Tačiau tik 45 proc. jų įdiegta tėvų kontrolės funkcija, leidžianti stebėti vaiko veiksmus elektroninėje erdvėje“, – sakė Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
Anot T. Parnarausko, tyrimo Didžiojoje Britanijoje duomenys atskleidžia panašią situaciją ir daugelyje kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. „Dešimties metų vaiko amžius – tai apytiksliai ta riba, kai tėvai jau leidžia savarankiškai naudotis internetu. Tačiau toks amžius dar tikrai nėra pakankamas vaikui savarankiškai suvokti galimas grėsmes“, – sakė T. Parnarauskas.
ESET tyrimas atkleidė, kad vienas iš keturių tėvų niekada nekalba su vaikais apie saugumą internete, dar 45 proc. sakosi tikintys, kad už švietimą apie saugumą atsakinga turėtų būti ne jie, o mokykla. Įdomu tai, kad pusė apklaustų tėvų pažymi manantys, kad jų vaikais slepia nuo jų tai, ką veikia internete.
Tyrimas, kurio metu apklausti 5–18 metų vaikus turintys tėvai, atskleidė, kad kas trečias pripažįsta nepasirengęs ir neturintis žinių šviesti vaikus apie saugumą internete.
„Internetas neturi sienų, todėl grėsmė tapti nusikaltėlių auka vaikams visur išlieka ta pati. Kalbėjimas su nepažįstamaisiais, prieiga prie suaugusiems skirtos informacijos – tai tik dalis atvejų, kalbant apie vaikų pažeidžiamumą kibernetinėje erdvėje. Nereikia pamiršti ir netiesioginės grėsmės tėvams. Mažesnio amžiaus vaikai tradiciškai naudojasi bendru šeimos ar vieno iš tėvų kompiuteriu, todėl kaip bet koks suaugusysis gali tapti „phishing“ auka – parsiųsti virusą, atskleisti asmeninius savo bei tėvų duomenis ir pan.“, – sakė T. Parnarauskas.
Jo teigimu, šiais metais pagrindinės grėsmės vaikams internete bus šios:
– Kibernetinės patyčios. Ekspertai pastebi, kad vis daugiau vaikų naudojantis internetu, čia iš žaidimų aikštelės kraustosi ir patyčios. Tam tikros formos patyčias internete, pvz. socialinėje erdvėje, sakosi patyrę daugiau nei 88 proc. iki 18 metų amžiaus vaikų. Tai ir įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų paviešinimas, neapykantos, netolerancijos kurstymas.
– Nusikalstamų tikslų turintys nepažįstamieji. Tai nėra tradiciniai kibernetiniai sukčiai. Pastarieji taikosi į apčiuopiamą naudą – finansinius ar konfidencialius duomenis, šnipinėjimą. Nusikalstamų tikslų turintys nepažįstamieji taikosi konkrečiai į vaikus. Tai gali būti elementarūs vagys, kurie siekia išgauti informaciją apie namuose saugomą turtą, laiką, kada nėra suaugusiųjų. Neretai tai būna ir seksualinių ar smurtinių tikslų turintys nusikaltėliai. Visais atvejais jų veikimo būdas panašus – prisidengus nepilnamečiu siekti draugystės ir pasitikėjimo, todėl mokymą „nekalbėk su nepažįstamaisiais“ tėvai turi diegti elgesiui ne tik gatvėje, bet ir internete.
– Žaidimai internete. 80 proc. vaikų iki 18 m. amžiaus teigia žaidžiantys kompiuterinius žaidimus internete. 47 proc. jų žaidimų metu bendrauja su žmonėmis, kurių nėra matę realiame gyvenime. Grėsmę vaikams gali kelti ir tokie, atrodytų nekalti, veiksmai, kaip tikro vardo ir pavadės naudojimas žaidėjo slapyvardžiui, internetinės vaizdo kameros naudojimas.
Saugumo ekspertų teigimu, išlieka ir tradicinė kibernetinių atakų grėsmė. Grėsmės internete neturi ir sienų, ir amžiaus cenzo. Prie kompiuterio, telefono, planšetės ekrano sėdintis vaikas ar paauglys, tikėtina, netgi lengviau taps „phishing“ atakų, virusų ar kenkėjiškų programų auka.
