Aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos – tokią mintį atspindi Bolonijos proceso dokumentai, kuriais vadovaujasi ir Lietuva. Ar tikrai aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje gali įgyti visi, nepaisant jų finansinės situacijos, sveikatos ar šeimyninių aplinkybių? MOSTA atlikti tyrimai rodo, kad aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje didėja, tačiau vis dar yra daug klausimų, kuriuos būtina spręsti.
„Pirmiausia turime patys sau atsakyti į klausimą, ar mes vis dar siekiame didinti aukštojo mokslo prieinamumą Lietuvoje. Bolonijos procese pabrėžiamos lygios galimybės patekti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą. Reikia užtikrinti, kad galimybėms siekti aukštojo mokslo neturėtų įtakos asmens finansinė situacija, tai, kiek jis turi vaikų, iš kokios šeimos yra kilęs, ar kiti panašūs veiksniai. Siekiama, kad studijos būtų prieinamos tik pagal gabumus ir žinias“, - Vilniaus universiteto studentų atstovybės organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ kalbėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikė Žemyna Pauliukaitė.
Pasak Žemynos Pauliukaitės, šis klausimas šiuo metu Lietuvoje labai aktualus ir jam skiriama itin daug dėmesio. „Kuriamos įvairios priemonės, kaip pasiekti šiuos išsikeltus tikslus – sukurti finansinės paramos mechanizmai, tokie kaip kompensuojama studijų kaina, studentams suteikiamos paskolos, papildomai finansuojami negalią turintys studentai, išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai“, - sakė MOSTA analitikė.
MOSTA tyrimai rodo, kad šios priemonės jau sulaukė rezultatų – išplėsta parama socialiai pažeidžiamiems studentams, studijuoti dažniau ryžtasi negalią turintys studentai, pirmenybę gauti paskolas suteikus socialiai remtiniems asmenims aukštasis mokslas tapo prieinamesnis asmenims iš įvairių socialinių grupių.
Tačiau atlikti tyrimai atskleidė ir dar neišspręstas problemas. Nevienoda ekonominė situacija įvairiose apskrityse atkreipia dėmesį į skirtinguose regionuose gyvenančiųjų aukštojo mokslo prieinamumo galimybes, tai yra, tikėtinas juose besimokančių moksleivių nevienodas „startines pozicijas“ patekti į norimą studijų programą. MOSTA tyrimai taip pat rodo, kad įsipareigoti paimant paskolą studijoms nėra populiaru. Paskolų sistema naudojasi tik keli procentai studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijose. Stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas pasirinkimui taip pat didelę įtaką daro valstybės nustatytos skirtingos norminės kainos studijų krypčių grupėse. „Pavyzdžiui, žvelgiant į priėmimo per LAMA BPO sistemą duomenis, matome, kad didesnė menų, biomedicinos ir technologijų studijų sričių norminė kaina ar mažesnė socialinių mokslų studijų kaina galėjo turėti įtakos šių studijų prieinamumui: į socialinių mokslų sritį, kurioje studijų kainos vienos mažiausių, į valstybės nefinansuojamas vietas priimta dvigubai daugiau studentų nei į valstybės finansuojamas vietas“, - pastebi Žemyna Pauliukaitė.
Pagal statistinį Lietuvos visuomenės išsilavinimo lygį, tarp studentų neturėtų būti daugiau nei 30 procentų tokių, kurių bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu MOSTA atliktos EUROSTUDENT apklausos rodo, kad dabar maždaug kas antro studento vienas arba abu tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Tai reiškia, kad švietimo sistema Lietuvoje neskatina vertikalaus socialinio mobilumo – jaunuolių šansai studijuoti, nors ir nelabai stipriai, priklauso nuo asmens tėvų išsilavinimo.
MOSTA tyrimai taip pat parodė, kas studijos nėra pakankamai prieinamos vaikus auginantiems studentams. Statistika rodo, kad Lietuvoje tarp 20-24 metų moterų 18 procentų jau turi bent vieną vaiką, tačiau tarp tokio pat amžiaus studenčių vaikų turi tik 2 procentai. 25 -29 metų grupėje, kurioje dažniausiai sulaukiama pirmojo vaiko, vaikų turinčių studentų taip pat mažuma. „Matome, kad dauguma studentų vaikų neturi, net ir būdami toje amžiaus grupėje, kurioje statistiškai dažniausiai gimsta pirmasis vaikas. Šis aspektas tampa dar aštresniu, kai stebime, kaip pasiskirstė studentų srautai pakeitus studijų formas į nuolatinę ir ištęstinę. Pastarąja forma studijuojančiųjų mažėja, didėja atotrūkis tarp nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų skaičiaus. Ši situacija rodo studijų nepatrauklumą „netradiciniams“ studentams, tarp kurių yra ir auginantys vaikus, nors ištęstinės studijos būtent jiems ir skirtos“, - kalbėjo MOSTA analitikė Žemyna Pauliukaitė.
Žemyna Pauliukaitė pastebi faktą, kad populiariausių studijų programų prieinamumui, priešingai visuomenėje dažnai pasitaikančiam stereotipui, didesnį poveikį turi ne stojančiojo gyvenamoji vieta, o baigtos mokyklos tipas. MOSTA tyrimai rodo, kad abiturientai, baigę gimnazijas, sudaro didesnę dalį tarp įstojusiųjų į populiarias studijų programas nei tarp visų įstojusiųjų.
Tarptautinė konferencija „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ - pirmoji konferencija Lietuvoje, kuri buvo skirta išimtinai socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai aptarti. „Socialinė dimensija apima ne tik sukurtas galimybes mokytis aukštojoje mokykloje, tarkim, studentui su specialiaisiais poreikiais, bet kartu kalba ir apie studentų akademinės paramos plėtrą – pagalbą mokantis, psichologinę paramą, įvairių, finansiškai prieinamų socialinių paslaugų, tokių kaip maitinimas ar apgyvendinimas, teikimą jiems“, – teigė VUSA atstovas Arminas Varanauskas. Tarptautinė konferencija „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ yra projekto „VUSA institucinis stiprinimas“, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, dalis.
