Prieš porą savaičių pasklido žinia, kad Garliavos įvykių epicentre buvusi Laimutė Stankūnaitė su dukra išvyko gyventi į užsienį, jau kuris laikas Lietuvoje nėra ir buvusios teisėjos, politikės Neringos Venckienės, o štai Lietuvoje likę istorijos herojai ir toliau mina teismų slenksčius.
Niekam ne paslaptis, kad kelerius metus trunkančioje kaltinimų, teismų ir mirčių epopėjoje laimėjusių nėra – vieni prarado artimuosius, kiti – ramybę ir galimybę gyventi laisvai, treti prarado pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis.
Apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena D. Kedžio artimieji Balsas.lt kalbėjosi su Audrone Skučiene.
Kaip žinią apie anūkės išvykimą į užsienį sutiko jos seneliai Kedžiai?
Ši žinia artimuosius šokiravo, mano sesuo ir dabar nuolat verkia, labai jaudinasi. Iki šiol seneliai turėjo vilties, kad galbūt kas nors pasikeis, gal pavyks mergaitę sutikti, bet pasirodžius šiai žiniai ir ši viltis žlugo. Dar labiau situaciją komplikavo žurnalistės Laimos Lavastės pasakymas, kad „Stankūnaitė paliko dukters kapą ir žuvusios sesers dukrą“.
Bet vėliau žurnalistė viešai teigė, jog toks pasakymas tebuvo netyčinis žoždių supainiojimas.
Nemanau, kad žurnalistė rašo straipsnius, bet yra tokia kvaila, ji viską išmąstė logiškai. Mes negalvojame, kad tai buvo spontaniškai supainioti žodžiai, o veikliausiai išsprūdęs faktas. Mano sesuo dėl žodžių jaudinasi neapsakomai daug.
Ar ši žinia apie anūkės išvykimą turėjo įtakos jos senelių sveikatai?
Taip, tai paveikė ir senelio Kedžio sveikatą. Be to, juk yra pradėta bylą, jog jis mušęs savo anūkę, žmogus labai išgyvena dėl jam pateiktų tokių absurdiškų kaltinimų. Šie žmonės žlugdomi ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Seneliai gyvena iš pensijos ir vieno jų pensiją tenka išleisti kurui, mat nuolatos tenka važiuoti į teismus tai į Vilnių, tai į Alytų, Kauną. Džiugu tai, kad žmonės kurie budėjo Klonio gatvėje mūsų nepamiršo ir jų paramą jaučiame ir dabar.
Kalbant apie seneliui pateiktą kaltinimą, net nesitikime, kad kuris nors teismas jį panaikins, nes visos bylos yra pasmerktos – pas mus mostelėjus burtų lazdele turi būti taip o ne kitaip.
Šių metų kovo mėnesį L. Stankūnaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo paviešinusi savo norą išvykti iš Lietuvos, o štai praėjus keletui mėnesių toks ketinimas tapo realybe. Kaip manote, ar iš tiesų toks sprendimas geriausias?
Visa Lietuva matė, kokiu būdo mergaitė iškeliavo pas motiną. Ne kartą buvo pasklidusios paskalos, kad mergaitė buvo atsidūrusi pas medikus, kalbėta, kad vaikas buvo reanimuotas Kauno klinikose. Mes tik girdime informaciją ir ją priimame, žmonės mato, kas darosi su Kedžių šeima...
Spaudoje taip pat buvo rašyta, kad labai tikėtina, jog L. Stankūnaitę sutiko priimti Rusija. Ar jums teko apie tai girdėti?
Galima daryti tokią prielaidą dėl to, kad L. Stankūnaitės motina yra rusė, tad gali būti, kad šioje šalyje yra šeimos šaknys, bet tai tik spėliojimai.
Neseniai buvo suabejota Neringos Venckienės nuotraukų, kurios neva buvo padarytos Čikagos centre autentiškumu. Kaip jūs vertinate situaciją?
Nemanau, kad nuotraukos yra suklastotos, tačiau spėlionių kelia tai, kad jose pašalintas pastatas, į kurį Neringa eina. Veikiausiai būtent tai ir nebuvo patogu tam, kuriam šių nuotraukų labai reikėjo. Tai gali būti labai svarbi vieta, tarkime, koks nors federalinis teismas, advokatų kontora ar pan.
Rugsėjo 3-ąją Drąsiui Kedžiui būtų suėję 41-eri, kaip šiemet šią datą minėjote? Esu Drąsiaus Krikštamotė, tad mano prašymu bažnyčioje bus aukojamos šventos mišios, taip pat aplankysime kapą. Drąsiaus tėvai į kapines eina kasdien.
Ar tai, kad L. Stankūnaitė išvyko iš Lietuvos, o N. Venckienės jau kurį laiką taip pat šalyje nėra, reiškia, kad ši istorija pamažu pasimirš?
N. Venckienė išvyko iš Lietuvos ne tam, kad nurimtų, galbūt ji bandys ieškoti teisingumo kitur. Valdžios keičiasi, gal kada nors paaiškės ir tikroji tiesa, mes to niekada nepamiršim. Žmonės, kurie augina vaikus, susimąsto apie jų ateitį.
