Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas. Jei tokie nuogąstavimai pasirodys esą tikri, tai reikš, kad Rusija neranda kam įsiūlyti 49 proc. BAE projekto akcijų. Dar daugiau, nepanašu, kad Vokietija, Lenkija ar Baltijos šalys degtų noru pirkti Lietuvos pasienyje atomine galia gaminamą energiją.
Kol kas anksti teigti, kad geopolitinė šachmatų partija dėl Lietuvos siekio išsikovoti energetinę nepriklausomybę jau baigta, tačiau panašu, kad Maskvai teks būti kur kas išradingesnei. Jei Rusijos energetikos pramonė nenori, kad planuojamo reaktoriaus paleidimo metu 2017-aisiais energija būtų tiekiama į niekur, teks arba pritaikyti projektą Kaliningrado srities poreikiams, arba naudoti daug įtaigesnius įrankius derantis su Vilniumi, Varšuva ir Berlynu.
Neranda finansavimo
BAE projekto pristatymo tinklalapyje pateikiamame rėmėjų sąraše puikuojasi antro pagal dydį Prancūzijos banko „Sociale Generale“ vardas, tačiau oficialiai projektas neturi pagrindinio rėmėjo. Spaudžiami žaliųjų ir suprasdami ekonominės logikos stoką projektą remti jau atsisakė didžiausias prancūzų bankas „BNP Paribas“ ir italų „UniCredit“ grupei priklausantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „HypoVereinsbank“. Minėtas prancūzų „Societe Generale“ oficialiai pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs, kai BAE projektą įvertins banko ekspertai, tačiau Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos žaliųjų spaudimas bei iš „Rosatom“ sklindantys gandai apie projekto įšaldymą, tikėtina, atgrasins ir prancūzus.
„Rosatom“ kuruojamas BAE projektas galiausiai turėjo virsti pirmąja Rusijos kapitalo atomine elektrine, kurios 49 proc. akcijų priklausytų privatiems investuotojams, tačiau panašu, kad išmanantieji ekonomikos dėsnius suprato investicijų į perteklinės elektrinės atsipirkimo miglotumą.
„Rosatom“ pristatytame projekte teigiama, kad elektrinės statyba kainuotų apie 6 mlrd. eurų (20,6 mlrd. litų), tačiau tai labai optimistinis vertinimas, mat neįskaičiuojamas poreikis iš esmės sutvarkyti Karaliaučiaus krašto elektros perdavimo tinklus. Skaičiuojama, kad tvarkymo darbai atsieitų apie 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų), o tai padidintų projekto išlaidas net 50 proc.
Mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena iš priežasčių projektui stabdyti gali būti suvokimas, jog jame maža ekonominės logikos. „Regione formuosis elektros energijos kaina, kuri bus beveik tapati Skandinaviškos elektros kainai, išliks pakankamas ar netgi perteklinis energijos kiekis, todėl naujai atominei elektrinei konkuruoti Baltijos šalių regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma“, – teigė J. Vilemas.
Lietuvos nuopelnas?
Ne paslaptis, kad viena aršiausių Rusijos atominio projekto kritikių yra Lietuva. BAE klausimas buvo ne kartą aptarinėjamas ES institucijose. Iš Lietuvos pusės buvo siekiama, kad Rusija laikytųsi tarptautinių standartų, kurie Maskvai nėra privalomi dėl neratifikuotų tarptautinių sutarčių.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tarptautinių santykių eksperto Lauryno Kasčiūno nuomone, Lietuva stipriai prisidėjo prie BAE projekto stabdymo. „Kelerius metus europinėse institucijose Lietuva kūrė diskursą, nurodantį, kad BAE yra iš esmės nesaugi. Gali būti, kad prie investuotojų dėmesio stokos BAE prisidėjo ir siūlytas perimetro mokestis, kuris papildomai apmokestintų elektros energiją, tiekiamą nesaugių ir tarptautinių normų neatitinkančių jėgainių“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Buvusio energetikos viceministro Romo Švedo nuomone, Lietuva neturėtų gilinti konflikto regione. „Baltijos šalys, šiaurės rytų Lenkija bei Kaliningradas yra mažyčiai ir turėtų siekti sugyventi regione“, – sakė R. Švedas. Pašnekovas pridūrė apgailestaujantis, kad kaimynai plėtoja branduolinius projektus skirtingais pagrindais. Energetikos eksperto teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija energetikos strategiją vysto nuosekliai ir kruopščiai, o Rusija ir Baltarusija pirma priima sprendimą, o tik paskui galvoja, kaip jį įgyvendinti. „Branduoliniai projektai, jei jie yra ekonomiškai pagrįsti, turėtų bent jau atitikti tarptautinius reikalavimus, tačiau Rusija net nėra prisijungusi prie Espoo konvencijos, o kalbant apie Astravo AE nustatyta, kad yra pažeidimų“, – pasakojo R. Švedas.
Džiūgauti anksti
Ne kartą skambėjusios nuomonės, esą Astravo ir Baltijos atominės elektrinės statomos siekiant sužlugdyti Lietuvos ir partnerių ketinimus pastatyti atominę elektrinę Visagine (VAE), gali pasirodyti teisingos, mat VAE projektas nuo rudens, kai įvyko valdžių kaita, nejuda iš mirties taško.
TSPMI tarptautinių santykių eksperto Vyčio Jurkonio teigimu, džiūgauti dar anksti. Anot jo, ekonominė BAE projekto logika kėlė klausimų nuo pat pradžių, o ir kai kurios techninės detalės, kaip, pavyzdžiui, per menkas atstumas iki oro uosto, kėlė abejonių dėl BAE realistiškumo.
„Prieš džiaugiantis reikėtų paklausti, ar šis projektas iš tikrųjų realiai galėjo būti įgyvendintas ir ar tai nebuvo tiesiog bandymas sužlugdyti, arba kitaip tariant, alternatyva VAE projektui. Konkuruojantis projektas paklibo ant plauko būtent tuomet, kai ir VAE likimas tapo itin“, – mintis dėstė ekspertas.
Jei paaiškėtų, kad tokie nuogąstavimai teisingi, dėl stabdomo BAE projekto džiūgauti visai nederėtų, nes Kaliningrado AE stabdymas reikštų, kad Maskvos strategai jau palaidojo Lietuvos atomines ambicijas. „Galbūt naujienos iš Kaliningrado tėra tiesiog signalas, kad net ir Rusijos valdžia nebelaiko VAE projekto gyvybingu, todėl ir konkuruojantis BAE projektas praranda prasmę“, – sakė V. Jurkonis.
Ekspertas pridūrė, kad kalbantis su Rusijos energetikos ekspertais susidaro įspūdis, jog Lietuvos atominės ambicijos yra pagrindinė BAE projekto atsiradimo priežastis.
Tikisi prancūzų pagalbos
„Rosatom“ leidiniui atsiųstuose atsakymuose į pateiktus klausimus dviprasmiškai aiškino, kad BAE projekte iš tiesų gali atsirasti pakeitimų, svarstoma naudoti mažesnio galingumo reaktorius. „Tokį sprendimą lėmė ES ir Baltijos šalių planai sinchronizuoti savo elektros tinklus. Jei taip atsitiktų, turime apsvarstyti Kaliningrado srities, kaip išskirtinio regiono, variantą“, – atsakyme teigia „Rosatom“.
Bendrovės rašte patikslinama, kad negalima teigti, jog statybos yra įšaldytos, mat šiuo metu gaminama elektrinei reikalinga įranga.
Paklausti apie keblumus dėl finansavimo, „Rosatom“ specialistai teigė, kad derybos vis dar vyksta, o kaip vieną pagrindinių investuotojų paminėjo Prancūzijos vyriausybę. „Prancūzų įmonė „Alstom“ laimėjo turbinų tiekimo konkursą. Dar daugiau, prancūzai ne tik pasiryžę tiekti įrangą, bet ir ją perka“, – rašo „Rosatom“ ir pridūria, kad BAE finansavimą garantuoja Prancūzijos valdžia.
Leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiųstame atsakyme taip pat teigiama, kad nevertėtų abejoti BAE ateitimi – esą darbai vyksta ir įranga yra ruošiama, tačiau padėtis aiškesnė bus kitą mėnesį, kai „Rosatom“ ekspertai nuspręs, kokio tipo reaktoriai būtų naudingiausi planuojamai elektrinei Kaliningrade.
Baltijos AE statybos
• Planuojama, kad abu reaktoriai bus baigti iki 2018 metų
• Baltijos AE turėtų iškilti 20 km nuo Lietuvos sienos su Rusija
• „Rosatom“ tikisi per Lietuvą eksportuoti elektrą į Latviją, Estiją ir Švediją
• Gegužės pradžioje pranešta, kad vietoj dviejų reaktorių po 1150 MW galios gali iškilti 640 MW ir 40 MW galios reaktoriai
Jurgis Vilemas, mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius
Jei mes sinchronizuojame savo elektros tinklus su Europa, manau, Kaliningradui neturėtų kilti problemų darant tą patį. Baltijos šalims prisijungus prie Europinio tinklo, rusų anklavui likti prie senojo standarto bus labai sunku, nes Kaliningrade nėra reikiamo energijos rezervo, nesvarbu, bus BAE ar ne.
Laurynas Kasčiūnas, tarptautinių santykių ekspertas
Jei stotų BAE projektui, stotų ir lietuviškų įmonių įsitraukimas į jį. Galima tikėtis, kad dėl to sumažėtų ir lėšų, skirtų nuomonės formavimui, kiekis, taigi mažėtų šalies pažeidžiamumas. Įtaka VAE projektui neturėtų būti labai pastebima, jei Baltijos šalys laikosi vieningos pozicijos dėl energetinio saugumo.
Romas Švedas, energetikos ekspertas
Siūlyčiau Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos politikams nesiblaškyti ir plėtojant santykius su Rusija išlaikyti ES solidarumą, kuris, nors dažnai deklaruojamas, praktiškai ne visada veikia. Reikia atsiminti, kad Rusija yra galinga valstybė ir meistriškai moka įgyvendinti principą „skaldyk ir valdyk“.
