Tokių monstrų į kelius niekas neišleidžia, nes jie visus kitus automobilius traiškytų kaip muses. Lietuvoje tokių gigantų apskritai nėra, nes mes neturime gigantiškų karjerų, kasyklų kuriuose dirba šie automobiliai. Šie gremėzdai gali vežti kelis šimtus tonų sveriančius krovinius, jie yra didžiausi savivarčiai pasaulyje. Ir, be abejo, patys brangiausi.
„Terex 33-19 Titan“
Šis automobilis vienu metu buvo rekordininkas. Jis net 25 metus buvo pats didžiausias savivartis pasaulyje. Pagamino „Titaną“ Kanados kompanija „Terex“, priklausanti „General Motors“ korporacijai, ir tai buvo vienintelė tokia mašina, taigi negalima sakyti, kad savivartis buvo gaminamas serijiniu būdu. Buvo planuojama „Titan“ gaminti serijiniu būdu, tačiau serijinę gamybą stabdė to meto anglies gavybos pramonės krizė, labai smarkiai susitraukusi akmens anglies rinka.
Savivartis „Titan“ buvo pagamintas 1973 m., o 1974 m. viešai pristatytas publikai vienoje anglies kasykloje. Dribti „Titanas“ pradėjo 1978 m., 13 metų sėkmingai dirbo anglies kasyklose, o 1991 m. buvo nurašytas. Vėliau „Titanas“ buvo restauruotas ir dabar džiugina turistus, važiuojančius pro Kanados miestą Sparvudą.
„Titanas“ svėrė 235 tonas. O vežti galėjo net 335 tonas sveriantį krovinį. Jo ilgis 20 m, aukštis beveik 7 m. Kai pakildavo savivarčio krovinių kėbulas, jo aukštis padidėdavo iki 17 m. Pakrautas „Titanas“ pasiekdavo 48 km/h greitį.
GM specialistai teigė, kad serijiniu būdu gaminamo „Titano“ kainą tais laikais turėjo būti apie 1,5 mln. JAV dolerių (įvertinus infliaciją, šiais laikais tai būtų 5,8 mln. JAV dolerių), tačiau jau minėjau, kad automobilis niekada nebuvo gaminamas serijiniu būdu.
„Titanas“ turėjo milžinišką 16 cilindrų variklį, kurio tūris – 170 litrų. Toks variklis pasiekdavo 3 300 AG. Tačiau pagrindinė variklio užduotis buvo sukti generatorių, gaminti elektrą, energiją tiekti įvairioms hidraulinėms ir elektrinėms valdymo sistemoms. „Titaną“ varė keturi elektros varikliai, kurie buvo sumontuoti galinėse ašyse.
Tris ašis turintis „Titanas“ turėjo ir sudėtingą vairo mechanizmą – vairuojant tam tikru kampu pasisukdavo ne tik priekiniai, bet ir galiniai šio gigantiško savivarčio ratai.
„Caterpillar 797“
1998 m. pasaulį išvydo karjerų sunkvežimis „Caterpillar 797“. Jis iš „Titano“atėmė didžiausio ir talpiausio sunkvežimio titulą. 2008 m. pasirodęs trečiosios kartos „Caterpillar“ sunkvežimio modelis 797 F galėjo gabenti 363 tonas. Šis sunkvežimis šiuo metu vertinamas labai skirtingai: vieni šaltiniai teigia, kad „Caterpillar 797“ nėra pats didžiausias pasaulyje (vertinant pagal didžiausią gabenamo krovinio svorį) – jam priklauso antroji vieta, tačiau jis gali didžiuotis tuo, kad yra pats didžiausias sunkvežimis pasaulyje, turintis mechaninę pavarą, tačiau oficialūs duomenys rodo, kad „Caterpillar 797“ sėkmingai gali konkuruoti dėl pirmos vietos dar su dviem savivarčiais, nes visų jų talpa yra vienoda.
Kitaip nei jau aprašytas „Titanas“, sunkvežimis „Caterpillar 797“ turi tik dvi ašis, o jo ratuose nėra sumontuotų elektros variklių – galinius ratus suka dyzelinis variklis, pasitelkęs labai sudėtingų 7 laipsnių greičių dėžę ir hidraulinių sankabų sistemą. Sunkvežimyje sumontuotas 20 cilindrų dyzelinis variklis, pasiekiantis 4 000 AG. Vieno V formos variklio cilindro tūris 5,3 litro, tad viso variklio tūris yra 106 litrai. Pakrautas automobilis su šiuo varikliu pasiekia 68 km/h greitį.
Iš pradžių kompanija „Caterpillar“ planavo naudoti tokią pačią pavaros schemą kaip ir konkurentai: dyzelinis variklis suka generatorių, o šis elektros energiją tiekia ratuose sumontuotiems elektriniams varikliams, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta – „Caterpillar“ inžinieriai nusprendė, kad klasikinis sprendimas „variklis – pavarų dėžė – ratai“ bus patikimesnis ir ekonomiškesnis.
Savivartis „Caterpillar 797“ turi R63 dydžio padangas. Tai pačios didžiausios padangos pasaulyje, kurias gamina koncernas „Michelin“. Teigiama, kad būtent šios padangos yra didžiausias deficitas, nes kompanija „Michelin“ nespėja jų gaminti. Viena apie 4 m skersmens padanga sveria net 5 300 kg ir kainuoja 43 000 JAV dolerių. O šiam savivarčiui reikia šešių tokių padangų.
Visas automobilis kainuoja apie 5 mln. JAV dolerių. Jis gaminamas keliose Amerikoje esančiose „Caterpillar“ gamyklose, o po to visos detalės suvežamos į vieną vietą, kur savivartis būna surenkamas.
„Liebherr T 282 B“
2004 m. Šveicarijoje pagrindinę būstinę turintis, apie 80 kompanijų valdantis tarptautinis koncernas „Liebherr“ pristatė monstrą T 282 B, kuris tapo didžiausiu savivarčiu pasaulyje. Tiesa, ne visai aišku, kodėl jis vadinamas didžiausiu, nes „Liebherr T 282 B“ gali gabenti tiek pat krovinio, kiek naujausios kartos savivartis „Caterpillar 797 F“. Lygiai tiek pat gali gabenti ir savivartis-monstras „Bucyrus MT63000AC“, kuris kartais pavadinamas didžiausiu pasaulyje.
Beje, „Liebherr T 282 B“ dažnai vadinamas vokišku automobiliu, bet tai nėra tiesa. Šis savivartis kainuoja panašiai kaip ir jau aprašytieji – apie 4-5 mln. JAV dolerių. „Liebherr“ specialistų teigimu, tokių automobilių poreikis nėra mažas – manoma, kad kompanija per metus gali pagaminti apie 75 savivarčius. Beje, jums turbūt kyla klausimas, kodėl tokie monstrai gaminami, juk karjeruose ir kasyklose dirba kur kas mažesni savivarčiai, galintys gabenti apie 75 tonas, ir tokių yra daugiausia. Specialistai mano, kad milžiniškų automobilių naudojimas yra racionalesnis ir kur kas labiau apsimoka turėti vieną 350 tonų gabenantį automobilį nei 4–5 savivarčius, galinčius vežti po 75 tonas. Tačiau didelis tonažas nelengvai pasiekiamas – savivarčių konstrukcijos tampa kur kas sudėtingesnės.
„Liebherr T 282 B“ savivarčio ilgis yra 14,5 m, plotis 8,8 m, o aukštis 7,4 m. Turėdamas 20 cilindrų, 90 litrų variklį, pasiekiantį 3 650 galią, pakrautas jis gali važiuoti 64 km/h greičiu. Tačiau savivarčio „Liebherr T 282 B“ pavara yra ne mechaninė, o elektrinė – dyzelinis variklis suka generatorių, o šio gaminama elektra – du elektrinius, galiniuose ratuose sumontuotus variklius. Vien dyzelinis automobilio variklis sveria 10 tonų. Automobilio degalų bako talpa taip pat ne ką mažiau įspūdinga – 4 730 litrų, o ir apetitas nemažas — 174 litrai per valandą.
Tačiau kitaip nei konkurentų automobiliuose, „Liebherr T 282 B“ automobilio pavara gauna ne nuolatinę, o kintamą elektros srovę – konstruktoriai teigia, kad taip yra ekonomiškiau ir patikimiau. Viena įdomiausių šio automobilio sistemų yra stabdžiai. Jei šis monstras yra pakrautas, jis sveria beveik 600 tonų. Taigi sustabdyti tokį „gargarą“ nėra parasta. Pagrindinis stabdymo krūvis tenka elektros motorams, kurie stabdo automobilį ir tuo metu dirba kaip generatoriai. Tačiau stabdymo metu sukuriama tiek daug elektros energijos, kad jos nėra kur dėti – automobilyje sumontuoti akumuliatoriai paprasčiausiai tiek negali „pasiimti“. Todėl per specialią reostatų sistemą stabdymo metu didesnė sugeneruojamos energijos dalis iškeliauja „į niekur“. Turi savivartis ir įprastą diskinių stabdžių sistemą, tačiau ši suveikia tik tuomet, jei savivartis važiuoja labai lėtai (mažesniu nei 0,8 km/h greičiu).
