Prasidėjus šiltajam metų sezonui draudikai įspėja apie padidėjusią vagysčių tikimybę ir pataria pasirūpinti būsto saugumu. Draudimo bendrovės „Compensa“ specialistai nustatė, kad pavasaris ir vasara – mėgstamiausias ilgapirščių laikas. Įmonės duomenimis, šiltuoju metų laiku vagysčių tikimybė išauga net 20 proc.
„Įprasta, kad atšilus orams žmonės vis dažniau palieka tuščius namus ir keliasi gyventi ar poilsiauti į sodybas, atostogauja pajūryje ar stovyklauja prie ežerų. Kol vieni atostogauja, kiti – „dirba“. Šiltasis metų laikas – pats darbymetis ilgapirščiams, – perspėja draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.
Draudimo specialistas tvirtina, jog įsitikinimas, kad vagis domina tik prašmatnūs namai ar butai – mitas. Pasirodo, ilgapirščiams dažnai daug patogiau prasmukti į vidutinio lygio butuką ir nugvelbti lengvo grobio už kelis tūkstančius litų nei planuoti sudėtingą apiplėšimą į saugomą prašmatnų pastatą.
Pasak T. Stankevič, dažniausiai įsibrovėliai iš namų išneša grynuosius pinigus, juvelyrinius dirbinius ir elektroninę bei buitinę techniką. Laiką taip pat pasirenka patogiausią – kai būsto savininkai išvyksta ilgesniam laikui ar dieną iškeliauja į darbus. Tiesa, atsiranda ir tokių profesionalų, kuriems netrukdo namų gyventojai, todėl tiesiog palaukia nakties, kai šie kietai įmigs.
„Net jei manote, kad nieko vertingo neturite, vagys pasitenkina ir keliais beveik kiekvienuose namuose esančiais daiktais – dulkių siurbliu, mikrobangų krosnele, televizoriumi, kompiuteriu. Dažniausiai vidutinė išmoka vagystės atveju svyruoja nuo 1 500 iki 3 000 litų“, – sako „Compensa“ atstovas.
Policija pataria saugoti ir drausti turtą
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2012-uosius užregistruota 32 350 vagysčių. Daugiausia ilgapirščiai darbavosi sostinėje, čia užfiksuota net 12 423 vagystės ir 786 plėšimai. Palyginti su 2011-aisiais, pernai vagysčių užregistruota 12,5 proc., o plėšimų – 23 proc. mažiau. Vis dėlto ne viena draudimo bendrovė tvirtina, kad vagiami kur kas vertingesni daiktai, o žmonės apie turto saugumą pagalvoja tik jį praradę.
Prieš kelerius metus Lietuvos įkalinimo įstaigose atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė nuteistųjų teigė esą įsitikinę, kad mūsų šalyje įsibrauti ir apvogti butą ar namą – niekų darbas, o pagrindinė to priežastis – patys turto savininkai, apsaugai nenaudojantys nieko arba pačias pigiausias priemones. T. Stankevič tvirtina, kad paprastai žmonės nepagalvoja apie turto saugumą, kol nepatiria nuostolių, todėl naiviai tikisi išvengti ilgapirščių namuose palikdami šunis arba apsaugos darbą patikėdami geraširdžiams kaimynams.
Anot policijos pareigūnų, jei namai neapsaugoti signalizacija arba vaizdo kameromis, suplanuota vagystė atliekama taip greitai, kad nespėsi nė mirktelėti. Kita vertus, tobulėjant apsaugos sistemoms, tobulėja ir ilgapirščiai, todėl net įsirengus signalizaciją ar apsistačius apsaugos kameromis negalite būti tikri, kad jūsų turtas bus apsaugotas 100 proc. Liūdna, bet net tai žinodami dauguma lietuvių savo būstus palieka likimo valiai. Nuteistieji tikina, kad veržiantis į namus, kuriuose įmontuotos šarvuotos durys, prireikia 3–5 minučių, o braunantis pro įprastas – vos 2–3 min.
Kiekvienais metais policija šiltuoju metų laiku namus paliekantiems gyventojams primena pasirūpinti būsto saugumu: pasidomėti durų apsaugos naujovėmis, įsidėti patikimas spynas; užrakinti duris net išbėgant išnešti šiukšlių kelioms minutėms ar į parduotuvę; nepalikti raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu ar kitose „slaptose“ vietose; sandariai uždaryti langus, balkono duris; pametus raktus būtinai pasikeisti spyną; susitarti su patikimais kaimynais, kad jie pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės; įsirengti apsaugos signalizaciją ir vaizdo kameras; apdrausti namų turtą draudimo bendrovėje ir pan.
„Yra daugybė būdų, kaip apsisaugoti nuo įsilaužėlių, tačiau gyventojai čia dažniausiai linkę pataupyti arba apskritai nesukti galvos dėl blogiausio scenarijaus. Vieni įsitikinę, kad jei norės – vis tiek apvogs, o kiti tvirtina esą pas juos apskritai nėra ko vogti. Deja, dažniausiai į mus žmonės kreipiasi per vėlai – įvykus blogiausiajam, kai jau tenka braukti ašaras ir skaičiuoti nuostolius“, – apgailestauja „Compensa“ atstovas T. Stankevič.
