Janina VANSAUSKIENĖ
Naujojo liberalizmo banga – pinigų, stipriausiųjų valdžia – didina valstybių ir visuomenės atskirtį. Plečiasi skurdžiausiųjų gretos, pilnėja turtingųjų aruodai.
Kalbama apie trijų greičių Europos Sąjungą, apie kelias Lietuvas: Vilnių, didesniuosius miestus, rajonų centrus ir pakraščius, kurie paliekami be mokyklų, medicinos punktų ir be kelių.
Šiandien – pirmasis ciklo „20 laukinio kapitalizmo metų“ rašinys. Medikoniai. Pakruojo rajonas.
Nuo antradienio Medikonių ir Vismantų kaimo (Pakruojo r.) vaikai nebevežiojami į mokyklą, į kaimo parduotuvę tiekėjai maisto prekių siūlo atsivežti patiems. Dešimtmečius neremontuotas žvyrkelis tapo suvažinėtu dirvonu, jame klimpsta ir lūžta mašinos, smenga kelininkų technika.
„Aš pirmas sėsiu badauti“, – sako „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algirdas Astrauskas, neįrodantis valdininkams, jog kaimas be kelio pasmerktas žlugti.
Autobusą suplėšė, bet neištraukė
Valstybei priklausančio žvyrkelio Rozalimas–Medikoniai–Vismantai beveik septyni kilometrai virto bekele, paralyžiavusia žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ir aplinkinių kaimų gyvenimą.
Pirmadienį po pamokų iš Rozalimo į Medikonius vaikus vežęs autobusas vadinamąja bekele nupuškėjo vos trejetą kilometrų, netoli Bališkių kaimo įklimpo.
Vairuotojo profesionalumas lėmė, kad autobusas neapvirto.
Tuo metu kelininkai, papylę kelias mašinas skaldos atsijų, greideriu lygino suvažinėtu dirvonu virtusio kelio klampiausias vietas.
Ištempti įklimpusį autobusą bandė greideris.
Tačiau jis tik nuplėšė galinę autobuso dalį ir paliko jį klampynėje.
Grįždamas per tik ką skaldos atsijomis atseit sutvirtintą kelią įklimpo ir greideris.
Tos pačios dienos pavakarę mokiniams iš Medikonių ir Vismantų buvo išsiuntinėtas Rozalimo mokyklos pranešimas, kad dėl neišvažiuojamo kelio jų į pamokas autobusas nebeveš.
„Juk ne Stalino laikai, kad keliuose lieka sulaužytos mašinos. Kur matyta, stovi autobusas suplėšytas, vaikai negali pasiekti mokyklos! Kaimas renkamės tartis, imsimės bado akcijos“, – praradęs kantrybę kalbėjo „Žalgirio“ žemės ūkio vadovas Algirdas Astrauskas.
Autobusai, vežantys mokinius, kitoks transportas šiame septynių kilometrų kelio ruože lūžta klimpsta arba smunka su visa pakele į griovį ne pirmą kartą.
Rajono valdžia išbarė
Medikoniuose ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantys žmonės jau ne vienerius metus renka parašus, rašo rajono ir šalies valdžiai.
Praėjusios savaitės pradžioje Seimo nario Vitalijaus Gailiaus inicijuotas medikoniečių susitikimas su rajono ir regiono kelių valdžia atskleidė nuogą tiesą: šią vasarą septynių kilometrų kelio atkarpai remontuoti nesą pinigų.
„Pirmiausia sunaikino darželį, po to – mokyklą, dabar – kelią. Tampame atskirti nuo aplinkinio pasaulio“, – sakė "Žalgirio" žemės ūkio bendrovės buhalterė Loreta Kurauskienė.
„Nebus mūsų, nebereiks ir kelio“, – taip apie valstybės politiką ir lėšas kaimo keliams prižiūrėti sako medikoniečiai.
Jie teisūs: prieš 48 metus nutiesto žvyrkelio danga nė karto nebuvo tvirtinama ir naujinama, o tik palopoma dirvožemiui ėmus verstis į paviršių.
Tačiau rajono valdžia medikoniečius išbarė, kad pavasarį nesaugo žvyrkelio, važinėja sunkiasvore technika.
Prie šio kelio pastatyti ženklai, draudžiantys važiuoti sunkesniu nei 8 tonas sveriančiu transportu.
„Juoktis ar verkti iš tokių nurodymų“, – kantrybės netekę „Šiaulių kraštui“ kalbėjo žemės ūkio bendrovės darbuotojai. – Juk pavasaris – kiekviena valanda brangi, o mes kito kelio neturim: ir trąšas, ir degalus reikia atsivežti ir produkciją išvežti. Dėl prasto kelio pas mus jau ir tiekėjai nebenori važiuoti.“
Ėmėsi ir viešumo
"Žalgirio" žemės ūkio bendrovės vadovas A. Astrauskas jau beveik dvidešimt metų rašo prašymus Susisiekimo ministerijai, Kelių direkcijai, kad jų kelias gyvybiškai svarbus prie jo esantiems kaimų gyventojams, žemės ūkio bendrovei, ūkininkams.
Gelbėdama kelią „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovė kelininkams ne vienerius metus dovanojo žvyro iš savo eksploatuojamo karjero, kad būtų palopytos klampiausios vietos.
Tačiau šį pavasarį kelias liko be pagrindo ir pasidarė labiau panašus į suvažinėtą dirvoną. Kai kur jis susmego ir atsirado žemiau dirbamų laukų, pavasariais yra užliejamas.
Medikoniečiai į interneto svetainę "You Tube" įkėlė pačių sukurtą trumpametražį filmą apie savo susmegusį kelią.
„Gal bent viešumas padės“ – vylėsi bendruomenės narys Vilius Tribulas. – Europos lėšomis asfaltuojamos miestelių gatvės, gražinamos aikštės, o XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį kaimai paliekami be kelių.“
Prie bekelės – laisva darbo vieta
„Jei kelio remontuoti nėra galimybių, išparduosiu, ką turiu, išvažiuosiu iš čia“, – sakė prie kelio lentpjūvę įkūręs verslininkas Pranas Nomgaudas.
Tada kaimas prarastų kelias darbo vietas.
Grįžtant atgal redakcijos automobilį sustabdė pusamžis vyras. Pasisakė žingsniuojąs iš gretimos Klovainių seniūnijos, einąs ieškoti darbo į Nomgaudo lentpjūvę.
„Nesvarbu, kad pėsčias, svarbu, kad tik darbą gaučiau. Paskui gal pradžius, dviračiu važinėsiu“, – įsidarbinti daugiau nei už penkiolikos kilometrų tikisi Darbo biržos siųstas klovainietis.
Darbo biržos balandžio 24-osios duomenimis, Pakruojo rajone bedarbių buvo 1746, laisvų darbo vietų – 55.
