Vilniaus apygardos teismas gavo Vitalijaus Gailiaus skundą dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų sekant jį ir šeimos narius.
Antradienį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti iš pareigų atleisto buvusio FNTT vadovo, dabartinės Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko generolo Vitalijaus Gailio prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo ir jo šeimos sekimo. V. Gailius buvo atleistas dėl įtarimų nutekinus informaciją apie banko „Snoras“ žlugimą.
Seimo narys dar kovą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Į Vilniaus apylinkės teismą V. Gailius kreipėsi, kai Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos, kaip įtariama, surengė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras. V. Gailiaus teigimu, VSD agentai pateikė suklastotus dokumentus ir neteisėtai sekė. Teismas šiuos jo parodymus atmetė. Vėliau pareigūnas dar kartą kreipėsi į teismą. Šis nusprendė, kad prokuratūra nesugebėjo nustatyti, ar VSD vadovas nenusikalto.
Buvęs FNTT vadovas teigė, kad jam pateikti kaltinimai dėl nepatikslinto pareiškimo yra nepagrįsti, mat jis buvo atvykęs į apklausą, tačiau ją turėjusi atlikti prokurorė tik atsiprašė ir apgailestavo, kad nespės atlikti kai kurių formalumų iki nustatytų terminų.
V. Gailius teismo posėdyje yra sakęs, kad jo pareiškime yra įvardyti konkretūs pareigūnai ir konkretūs jų veiksmai.
Su tuo nesutiko Generalinė prokuratūra. Skunde nurodoma, kad teisme negalima skelbti operatyvinės informacijos, kuri gauta sekant V. Gailių ir jo šeimos narius, mat tai draudžia operatyvinės veiklos įstatymas.
Anot prokuratūros atstovų, tokią informaciją išslaptinti galima tik baudžiamojo proceso metu, todėl prokuratūra negali pradėti savo ikiteisminio tyrimo.
Tai išgirdęs V. Gailius atkirto, kad būtina teismui pateikti ne operatyvinės veiklos medžiagą, o gautus parodymų duomenis, kuriuos gavus ir pradėtas sekimas. „Manau, parodymai yra suklastoti. Nemanau, kad nusikalstami veiksmai turėtų būti slepiami po slaptumo žyma ar po Operatyvinio sekimo įstatymo direkcijomis“, – sakė V. Gailius. Po teismo posėdžio buvęs FNTT vadas tikino nenuleisiąs rankų ir įrodysiąs teismui, kad pradėti ikiteisminį tyrimą yra būtina.
Anot jo, nusikalstama veika neturėtų būti slepiama po žymą „slaptai“.
