Pasak „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnlodo Antanavičiaus, inovatyviu daugiabučiu galime vadinti tokį, kuriame įdiegta daugiau nei viena iš šių funkcijų – saulės baterijos ar kolektoriai, drėgmės jutikliai, ventiliuojami fasadai, nuotolinė šildymo kontrolės sistema, šildymo duomenų nuskaitymas iš apskaitos prietaisu, centrinė dulkių siurbimo sistema, rekuperacinė vėdinimo sistema ir pan.
Naujoves mėgsta
Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pirminėje rinkoje parduodami butai su juose pritaikytais inovatyviais sprendimais kainuoja 5 ar 10 proc. daugiau nei analogiški be inovatyvių sprendimų ir ateityje tokių butų kaina gali būti didesnė.
„Kadangi inovatyvūs daugiabučiai yra tik pirminėje vystymo stadijoje, vystytojai, nenorėdami atbaidyti potencialių klientų, kainas pakelia tik 5 ar 10 proc. ir jas kompensuoja savo sąskaita, – pasakojo A. Antanavičius. – Natūralu, kad NT vystytojai nori pabandyti ir pažiūrėti, ar žmonės sutiks bent kažkiek daugiau mokėti už tokius butus. Padidėjusi jų paklausa rodo, kad vystytojai vėliau gali kilstelėti pardavimo kainas.“
Apie padidėjusią inovatyvių butų paklausą galima spręsti iš to, kad jie yra du kartus likvidesni. Esą kiekvienam Vilniuje vystomam projektui vidutiniškai per mėnesį tenka apie 1,2 parduoto buto, bet inovatyvių daugiabučių pardavimo vidurkis siekia apie 2,15 buto. Daugiausiai inovatyvių daugiabučių statoma Vilniuje – 10, Kaune – 2, o Klaipėdoje jų dar nėra.
A. Antanavičiaus nuomone, didesnis tokių namų skaičius byloje ir apie NT rinkos atsigavimą.
„Vystytojai jau įsivažiuoja į pačią rinką ir pradeda žiūrėti ko nori pirkėjai, ką jiems pasiūlyti ir inovatyvių sprendimų matome daugiau“, - sakė specialistas.
Ir Afrikoje namas
Inovatyvių daugiabučių projektus, anot „Inreal valdymas“ specialistų, vysto „MG valda“, „Veikmė“, „YIT Kausta“ ir kitos kiek mažiau žinomos bendrovės.
Bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba pasakojo, kad sunku nuspręsti, kokius namus galima vadinti inovatyviais – esą tai, kas buvo naujovė pernai, kitąmet NT rinkoje jau bus norma.
„Mūsų M.K. Čiurlionio apartamentai – juose prieš pusantrų metų buvo inovatyvių sprendimų, tačiau šiandieną statant kokybiškus objektus jie yra privalomi. Jei nori kokybiškai gaminti, turi nuolat diegti naujoviškus sprendimus.“, – sakė E. Zaremba.
Papildomos funkcijos ateityje gali lemti didesnes sistemų priežiūros, remonto ar atnaujinimo kainas.
„Tokios sistemos yra tarsi mobilusis telefonas su daug funkcijų – jos visos nėra reikalingos, bet vienetiniams pirkėjams jų reikia. Man atrodo, kad inovatyvūs sprendimai geriau tiktų medicinai nei NT rinkai, nes daugiabutis yra daugiabutis ir Afrikoje, jis skirtas masiniam vartotojui. Daugiau naujovių gali turėti individualūs namai, o daugiabutis turi būti paprastas naudoti, paprastas remontuoti. Papildomos funkcijos gali padidinti namo kainą arba jų priežiūros kainą“, - sakė specialistas.
