Gimė 1968 metų gruodžio 11 dieną, Kaune.
Jis buvo vienos ryškiausių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kaune egzistavusios Daškinių gaujos lyderis. Būdamas penkiolikos laisvalaikį leido Žaliakalnio rajono chuliganų draugijoje, kur netrukus tapo viso rajono lyderiu.
Reikia pažymėti, kad būdamas perspektyvus boksininkas – anuomet yra pelnęs Lietuvos jaunimo bokso čempiono titulą, R. Daškevičius gana sveikai gyveno ir uoliai „pumpavo” raumenis, netrukus buvo pramintas Daške.
Lietuvoje prasidėjus kooperatyvų judėjimui, Daškės komandai atsivėrė nauji horizontai. Jie ėmėsi reketo, taip pat pajungė savo įtakai automobilių vagis, turgaviečių prekeivius, kontroliavo vieną garsiausių ano meto „Pasimatymo” restoraną. Netrukus Daškės įtakon perėjo ir Kalniečių, Dainavos mikrorajonai.
Pirmąkart Daškė buvo suimtas, o vėliau nuteistas 1990-ųjų balandį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Vytauto Greičiaus, 1991 m. sausio 7 d. R. Daškevičių bei kelis jo bendrus dėl turto prievartavimo pripažino kaltais ir nuteisė kalėti 7 metus. Nors pats Daškė pinigų perdavimą (reketininkai iš vieno jonaviečio pareikalavo 6 tūkst. rublių) stebėjo iš kitos gatvės pusės.
1994 m. vasarą suėjo terminas, kai atlikęs tris ketvirtadalius bausmės Daškė už gerą elgesį galėjo būti paleistas iš kolonijos lygtinai. Taip ir įvyko. Kilo didžiulis triukšmas, paaiškėjus, jog kolonijos administracija savo teikime Kaišiadorių apylinkės teismui paleisti R. Daškevičių padarė nemažai pažeidimų. Vėliau R. Daškevičius suartėjo su įtakingiausiais miesto verslininkais, užmezgė glaudžius ryšius su Kaliningrado kontrabandos rykliais.
2000 metais jis buvo išrinktas Kauno „Gongo“ boksko klubo prezidentu, ir tapo Lietuvos bokso federacijos prezidentu. Tuo metu jo autoritetas šalies nusikalstamame pasaulyje buvo labai didelis. Prieš mirtį Daškė apsaugai pasisamdė net keletą vyrų, tačiau jie nesugebėjo išsaugoti jo. 2001-ųjų lapkričio 24-osios vakarą, Vilniaus senamiestyje, šalia italų picerijos „St. Valentino” įėjimo Daškę pakirto nežinomo snaiperio šūvis. „Profesionaliausiai parengta užsakyta žmogžudystė“, – iki šiol tokiais žodžiais Daškės nužudymą komentuoja aukščiausios kvalifikacijos kriminalistai, tamsias bylas narpliojantys prokurorai. Nors būta įvairiausių Daškės žūties versijų ir galimų mirties užsakovų, tačiau tikrieji vykdytojai ir jų iniciatoriai plačiajai visuomenei vis dar nežinomi.
Gimė 1957 m. gruodžio 12 d., Kaune.
Šalies žiniasklaidoje vis dažniau vadinamas kaip paskutinysis senosios mafijos autoritetas. Iki šiol buvo penkis kartus teistas.
Nuo 2009-ųjų rudens H. Daktaras yra įkalintas už grotų. Iš pradžių jis buvo sulaikytas Bulgarijoje, kur gyveno padirbtais dokumentais, o vėliau buvo parvežtas ir uždarytas Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje. Čia būdamas jis laukia lemtingojo teismo sprendimo garsiojoje senų Kauno Daktarų byloje. Ateinančių metų vasarį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje prasidės baigiamosios kaltinamųjų kalbos, o sprendimas šioje byloje turėtų būti skelbiamas kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
Bene taikliausiai Henytės personažas apibūdinamas vienoje organizuoto nusikalstamumo fenomeną nagrinėjančioje knygoje: „Kai buvo suimtas H. Daktaras, laukta, kad nusikalstama kariuomenė bandys išgelbėti savo generolą ir atsakydama į suėmimą imsis teroro veiksmų – grobs valstybės pareigūnus, sprogdins, puls kalėjimą, kuriame buvo laikomas suimtas mafijos galva. Tačiau įvyko visiškai netikėta – neįvyko nieko. Mafija reagavo taip, lyg būtų suimtas ne jos galva, ne visagalis generolas, o pats niekingiausias smulkus vagis”.
Šių dienų nusikaltėliai pripažįsta, kad iš H. Daktaro ir Daktarų gaujos teliko skambiai žiniasklaidos pagarsinti „prekiniai ženklai”, kurie nusikalsti linkusiam šalies jaunimui nė trupučio neimponuoja.
BORISAS DEKANIDZĖ
Gimė 1962 m. gruodžio 13 d., Vilniuje.
Buvęs garsiausios visų laikų šalies sostinės kriminalinės gaujos – Vilniaus brigados įtakingiausias autoritetas. Žydas, be pilietybės (turėjo Vokietijoje išduotą šios šalies gyventojo pasą). Išsituokęs, praeityje niekada nebuvo teistas. Jis paskutinysis Lietuvos teisėtvarkos istorijoje, kuriam buvo paskirta mirties bausmė – sušaudymas. 1995-ųjų liepą tokia griežta bausmė B. Dekanizdei paskirta už žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės užsakymą bei vadovavimą nusikalstamam susivienijimui. Nors senose KGB bylose Vilniaus brigados pavadinimas skamba nuo 1984 – 1985 metų, tačiau pats B. Dekanidzė ilgą laiką buvo šešėlyje.
Nuo 1987-ųjų prasidėjo jo keistos kelionės po pasaulį, manoma, kad jis galėjo vykdyti slaptas KGB misijas. Nors gaujos veikla iširo po V. Lingio mirties, 1993-iųjų pabaigoje, tačiau grupuotės šulų sukaupti nelegalūs pinigai iki šiol sukasi kai kuriose stambiose Vilniaus verslo bendrovėse.
VIRGINIJUS BALTUŠIS
Gimė 1966 m. gruodžio 14 d., Panevėžyje.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje V. Baltušis su keliais bendrais iš Tulpių gatvės suvienijo galingiausią Panevėžio nusikalstamą grupuotę. Septynis kartus iki gyvos galvos nuteistas V. Baltušis iki gaujos pradėto masinių žudynių maratono buvo teistas tik kartą – 1997 m., 10 tūkst. litų bauda už nešaunamojo ginklo nešiojimą.
Tulpinių gaujos padaryti nužudymai buvo tiriami 42 sujungtose į vieną tyrimą bylose. Rasta 16 paslėptų nužudytų asmenų lavonų. Šios bylos teismui buvo perduotos 2002 – 2006 metais, o kai kurios dar iki šiol nagrinėjamos teismuose. Šalies teismuose įrodyta, kad kelis kartus iki gyvos galvos nuteistos Tulpinių trijulės V. Baltušio, Algimanto Vertelkos ir Andriaus Andrušaičio vadovaujamo susivienijimo nariai Panevėžio regione, įvairiose šalies vietose ir užsienyje 1993 – 2001 m. nužudė 31 žmogų. Bene garsiausia jų kankinta, o vėliau nušauta auka – buvęs „Mažeikių naftos” vadovas Gedeminas Kiesus.
Su panevėžiečiais bendrininkavę Klaipėdos Gaidjurginių monstrai skirtingose šalies vietose ir užsienio valstybėse 1997 – 2000 m. įvykdė 17 žmonių nužudymus. Nustatyti 43 įtariamieji (15 iš jų nužudyta pačių gaujų narių).
Gimė 1964 m. gruodžio 15 d., Trakų rajone.
Praeityje kartą Narkuša teistas dėl savavaldžiavimo, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teistumas išnykęs. Policijos opeatyvininkų akiratyje Narkuša yra nuo 1993-iųjų. Tada jis glaudžiai sutarė su Vilniaus brigados veikėjais, todėl ėmėsi reketuoti šalia sostinėse esančių Trakų, Vievio, Lentvario ir Grigiškių gyventojus. Į Narkušą kėsintasi tris kartus, tačiau rimtesnių sužalojimų vyras išvengė.
Pastaraisiais metais Narkuša gyveno madingai apstatytame name Trakuose. Namas iš tikrųjų kokybiškai pastatytas ir labai brangus. Vienų tvirtinimu, jo kaina siekia daugiau kaip 1 milijoną litų. Tačiau Narkušos ramios dienos baigėsi šių metų vasaros pradžioje, kai smūgiais ir keiksmažodžiais buvo „pavaišintas” banditų šutvės nepanoręs aptarnauti Trakuose pakelės užeigoje šeimininkaujantis filipinietis Andy Hernandezas, praeityje daug metų fotografu išdirbęs prestižiniuose spaudos leidiniuose.
ROLANDAS ZAVECKAS, pravarde Džempis
Gimė 1964 m. gruodžio 31 d., Kaune. Džempio pravarde žinomas Daktarų gaujos brigadininkas karjerą žymiausioje kauniečių banditų gaujoje pradėjo kaip autoritetus vežiodavęs ir jiems laisvo elgesio moteris pristatydavęs asmuo. Vėliau jis vertėsi automobilių vagystėmis, turto prievartavimu. Manoma, kad 1993 – 1996 metais jis su kitais vilijampoliečių smogikais galėjo dalyvauti likviduojant ne tik Lietuvoje, bet ir svetur gyvenusius klestinčius verslininkus.
Paskutinėje Daktarų byloje Džempis, H. Daktaras, Egidijus Abarius, pravarde Goga iki šiol tyli ir nebendrauja su teisėsauga. Viena versijų dėl šio tylėjimo tokia: prieš keletą metų R. Zaveckas Estijoje buvo sulaikytas su brangiai kainavusia narkotikų siunta. Spėjama, kad už tuos konfiskuotus kvaišalus ir patirtus nuostolius jis liko nemažai skolingas Gogai, todėl savo tylėjimu grąžina seną skolą.
