REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už Atlanto aršiai kovoja politikai Barackas Obama ir Mittas Romney – dėl prezidento posto švaistosi milijardais, Lietuvoje prieš Seimo rinkimus partijos dalijasi kuklesnėmis sumomis – iki 2,6 mln. rinkimų kampanijai.

REKLAMA
REKLAMA

Prognozuojama, kad savaitgalį vykę Seimo rinkimai atsieis brangiausiai: varžėsi 27 partijos, o šiemet iš valstybės biudžeto politinių kampanijų veiklai finansuoti skirta 20 mln. 278 tūkst. litų.

REKLAMA

2012 metų Seimo rinkimuose politinių partijų ir kampanijų jau nebegalėjo remti verslininkai, o fiziniai asmenys gali aukoti sumą, ne didesnę kaip 10 proc. praėjusiais metais deklaruotų pajamų. Dalis politikų įstatymo pataisoms pritaria, tačiau dabartinis modelis, nors siekiama skaidresnio finansavimo, esą apriboja kai kurių politinių partijų kovą dėl mandatų.

Nemaža dalis politikų tikina negalintys apskaičiuoti net apytikrių rinkimų kampanijos išlaidų. Politinės partijos planuoja reklamos biudžetą: kitaip galima viršyti turimą biudžetą ir įsiskolinti – pralaimėjimo atveju partijoms kyla problemų dėl atsiskaitymų, valstybės dotacijų, su reklamos planavimo agentūromis, vertinančiomis riziką.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai keista, – stebisi viešųjų ryšių agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ vyriausiasis partneris Kęstutis Gečas. – Verslo projektai arba verslo organizacijos tikrai numato bent apytikrius rėmus, taip traktuojama preliminari sąmata ar biudžetas, numatomos lubos, kokios yra finansinės galimybės, kokios sumos viršyti negalima. Bet kiek aš žinau, atsiranda tam tikra centralizuota sistema, kiek sau gali leisti partija ir kiek kiekvienas iš kandidatų atskirai, galbūt taip galima paaiškinti nežinojimą. Bet planavimo prasme biudžetus reikia numatyti, nes retai būna, kad turi daugiau pinigų nei panaudoji, visada būna priešingai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ambicija – geriausia kampanija

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) skaičiuoja rinkimų kampanijai atseikėję 2,6 mln. litų – daugiausia iš visų kalbintų partijų. Rinkimų štabo pirmininkas Raimundas Alekna sakė, kad konservatoriai rinkimų kampanijos reikalus esą patikėjo gabiausiam tuo metu kūrybininkui ir žiniasklaidos planuotojams.

„Buvau pasakęs, kad surengsime pačią geriausią rinkimų kampaniją, visi pripažįsta, kad ji solidi. Kontroliavome, kad nebūtų nepagarbos oponentų atžvilgiu, norėjome išlaikyti solidumą“, – sakė R. Alekna.

REKLAMA

Anot jo, partija siekė, kad informacija būtų suprantama visiems potencialiems rinkėjams, todėl atliktos ir sociologinės apklausos.

„Pagrindinis mūsų tikslas – kaip galima geriau informuoti, kas padaryta per tuos ketverius metus ir ką atsakingai įgyvendinsime per kitus ketverius metus, jei būsime koalicijoje“, – aiškino jis.

Darbo partijos (DP) rinkimų štabo pirmininkas Vytautas Gapšys skaičiuoja, kad rinkimų kampanijai jau išleista apie 2,2 mln. litų, tiksli suma, kiek kainavo viešinimas, dar neaiški. „Išnaudojome didžiąją dalį galimų priemonių nuo televizijos iki išorinės reklamos. Televizija, žinoma, brangiausias medijos kanalas“, – sakė V. Gapšys.

REKLAMA

„Kiek informacijos gauname iš žiniasklaidos planavimo agentūrų, mūsų pasiekiamumas labai geras, o rinkėjų pasirinkimą lemia ne tik politinė reklama, bet ir įsitikinimai, perteikta žinia“, – komentavo V. Gapšys.

Liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų štabo vadovas Raimondas Imbrasas sakė, kad rinkimų kampanijai, be vienmandačių apygardų išlaidų, planuojama skirti 1,2 mln. litų. Iš valstybės biudžeto šiai partijai skirta 1,4 mln. litų.

Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos išlaidos, be vienmandačių apygardų, sudarys daugiausia 1,3 mln. litų. Anot rinkimų štabo pirmininko Juozo Oleko, brangiausiai kainavo reklama žiniasklaidoje – televizijoje, internete, tačiau veiksmingiausia priemonė – tiesiogiai bendrauti su rinkėjais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Televizija per brangi

Sąjungos TAIP rinkimų štabo pirmininko pavaduotojas Miroslavas Monkevičius skaičiavo, kad apytikriai rinkimų kampanijai jau išleista apie 500 tūkst. litų, o galutinė suma paaiškės apmokėjus visas sąskaitas.

„Kalbant apie pagrindines priemones, joms įtakos turėjo finansavimo galimybės, skirtingai nuo parlamentinių partijų, kurios pasidalijo 20 mln. litų. Mes tokių galimybių neturėjome“, – aiškino M. Monkevičius.

Sąjungos TAIP atstovas sakė, kad išvis nepanaudota televizijos reklama, ji buvo per brangi, be to, taikytasi prie specifinės auditorijos.

REKLAMA

VRK politinės reklamos įkainių duomenimis, nacionalinių transliuotojų žiūrimiausiu dienos metu sekundė gali kainuoti ir 400 litų, kitu laiku tame pačiame kanale sekundę eterio galima nusipirkti ir už 48 litus.

„Pagrindinė priemonė – tiesioginis bendravimas su žmonėmis, daug kandidatų lankė įmones, dalyvavo susitikimuose. Taip pat netradicinės priemonės išnaudojant šiuolaikines technologijas, elektroninę erdvę“, – aiškino M. Monkevičius.

Sąjungos TAIP atstovo teigimu, sprendimas rasti skaidrų politinių kampanijų finansavimo modelį geras, tačiau dabartiniai politinių kampanijų finansavimo pakeitimai apsunkina neparlamentinių partijų dalyvavimą politinėje kovoje.

REKLAMA

Partija „Tvarka ir teisingumas“, rinkimų kampanijai jau išleidusi apie 1,2 mln. litų, iš viso planuoja skirti 2,6 mln. litų. Rinkimų štabo pirmininkas Kęstas Komskis sakė, kad vienmandatininkams partija padalijo po 5 tūkst. litų.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) rinkimų štabo administratorius Donatas Stonys skaičiavo, kad apytikriai rinkimų kampanijos išlaidos gali siekti 2,2 mln. litų. Dotacija, gauta iš valstybės biudžeto, perkopia 2 mln. litų ribą.

„Esame suplanavę išleisti visus pinigus, bet priklausys nuo balsų skaičiaus, kokią dotaciją galėsime gauti. Neplanuojame lįsti į skolą“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Liutauras Ulevičius savaitraščiui teigė, kad išlaidos politinei reklamai matomos ir fiksuojamos, o po rinkimų partijos deklaruos galutines išlaidas. Anot jo, dėl naujo teisinio reguliavimo kandidatams kyla klausimų ir pažeidimų – kampanijos finansuojamos ES lėšomis, iš asmeninių kandidatų sąskaitų.

Anot L. Ulevičiaus, šį rudenį svarbi ir Visagino atominės elektrinės projekto tema: kyla klausimas dėl šalių lygiavertiškumo, nes viešojoje erdvėje daug vienpusiškos informacijos.

REKLAMA

„Praėjusią savaitę gavome informacijos, kad VAE reklamai taikomi mažesni įkainiai nei politinei reklamai, – sakė jis. – Vieni informaciją skelbia už 10 litų, o kiti – už 2 ar 3 litus, taigi galimybės konkuruoti ir pateikti visuomenei sąžiningą informaciją buvo nelygiavertės.“

Viešųjų ryšių eksperto K. Gečo teigimu, šviečiamoji referendumo kampanija finansuojama gerai. Anot specialisto, stipriausiai prieš rinkimus pasirodė TS-LKD, DP, liberaliųjų jėgų partijos – LiCS bei LS. Referendumas dėl VAE esą leido kiek nukreipti dėmesį nuo valdančiųjų darbų per besibaigiančią kadenciją.

REKLAMA

„Manau, ypatingų naujienų nebuvo, aišku, pagal galimybes politikai bandė investuoti į reklamą televizijoje, nes ji vis dėlto geriausiai pasiekiama, bet ir brangiausia“, – sakė K. Gečas.

K. Gečas atkreipė dėmesį, kad liberalai investavo į reklamą internete, o konservatoriai išleido specializuotą žurnalą, kitos partijos naujovių rinkimų kampanijose esą netaikė. Kandidatų komunikacija vyko ne tik viešojoje erdvėje: ne ką mažiau veiksmingas ir nematomas darbas – tiesioginis bendravimas su rinkėjais.

Faktai: 2012 m. Seimo rinkimai

Politinių kampanijos finansavimo ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo

REKLAMA
REKLAMA

Kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias išlaidų vieno politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti dydis apskaičiuojamas vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičių dauginant iš 2 litų, gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų skaičių tikslumu.

2012 m. referendumo dėl VAE vertė – maždaug 2 mln. litų

Didžiausias išlaidų vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti dydis sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardoje – 100 tūkst. litų

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.39 (100) spalio 15-21d.), rubrikoje „Lietuvoje“.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų