Visos šios priežastys yra tokios, kurias nors kiek galima koreguoti, keisti. Ir labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo, savidisciplinos. Dar vienas dalykas, kuris galėtų padėti keisti šią situaciją, yra įvairios profilaktikos programos. Skamba banaliai, kaip užsilikęs sovietinių laikų lozungas, tačiau...
Ar mes žinome apie tai?
Mūsų šalyje jau nuo 2000 metų patvirtinta „Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka“, pagal kurią reglamentuojami standartiniai kasmetiniai nemokami sveikatos patikrinimai. Taip pat vykdomos kelios prevencinės programos – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio, krūties vėžio, asmenų, priskirtų didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos programa. Bet ar galime uždėję ranką ant krūtinės pasakyti, kad apie šias programas mums papasakojo mūsų šeimos gydytojas?
Ideali versija
– Laba diena, gerbiama šeimos gydytoja.
– Oooo. Laba diena. Kažkaip nepamenu jūsų. Ko gero, labai sveikas esate ir retai pas daktarus lankotės. Tai kas atsitiko? Kuo skundžiamės?
– Tai kad... eee... niekuo. Vis per radiją girdžiu raginimus tikrintis profilaktiškai, tai pamaniau, kad reikia pasitikrinti.
– Tai šaunuolis. Tikrai turiu daug ką pasiūlyti. Sėskime ir drauge pažiūrėkime, ką gero jūsų labui galime nuveikti. Žiūrime, ką pagal profilaktikos programą reikėtų pasitikrinti 45 metų vyrui. Pirmiausia pamatuoti ūgį ir svorį, apskaičiuoti kūno masės indeksą; apžiūrėti burnos ertmę, odą ir gleivines, apčiuopti periferinius limfmazgius. Tuomet užrašysime elektrokardiogramą, pamatuosime arterinį kraujospūdį, pamatuosime akispūdį, patikrinsime regos ir klausos aštrumą, atliksime digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą. Taip pat atliksime bendrą kraujo tyrimą, nustatysime cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, taip pat atliksime šlapimo tyrimą. Kadangi jūsų tėvas sirgo prostatos vėžiu, jums nuo 45 metų priklauso nemokamas prostatos antigeno tyrimas. Tuomet įvertinsime gautų tyrimų rezultatus ir nuspręsime, ar reikia ką nors daryti toliau. Kitas profilaktinis patikrinimas – po metų, bet tuomet priklausys mažiau nemokamų tyrimų, nes kai kurie jų atliekami kas dvejus metus.
Reali versija
– Laba diena, gerbiama šeimos gydytoja.
– Oooo. Laba diena. Kažkaip neprisimenu jūsų. Ko gero, labai sveikas esate ir retai pas daktarus lankotės. Tai kas atsitiko? Kuo skundžiatės?
– Tai kad... eee... niekuo. Nusprendžiau pasitikrinti profilaktiškai.
– O kaip įdomu. Ir ką jūs norėtumėte pasitikrinti?
– Tai gal kas priklauso? Aš nežinau... Gal kraują padaryti... Gal kokią kardiogramą. Dėl prostatos vėžio pasitikrinti noriu.
– Na, jei labai norite... Kardiogramą užrašysim. Bet už kraują reikės mokėti. O dėl prostatos vėžio – jums dar nepriklauso, tik nuo 50 metų tyrimai nemokami. Ką dar norite?
– Tai kad aš nežinau... Gal dar kokie tyrimai priklauso?..
Nelengvai prieinama informacija
Tikrai tikiu, kad yra puikių šeimos gydytojų ir kad jie rūpestingai prižiūri savo pacientus. Tačiau tikrai yra ir kitokių. Todėl tokiu atveju reikia viską žinoti pačiam. Nes sveikata – mūsų pačių reikalas. Tik informaciją apie priklausančius profilaktinius tyrimus susirasti gana sudėtinga, gydymo įstaigose ji nėra pateikiama plačiai ir prieinamai. O ir internete reikia paieškoti, norint išpešti oficialią informaciją. Visos gydymo įstaigos savo tinklalapiuose noriai ir išsamiai pateikia aprašymus apie prevencines programas, tačiau apie profilaktikos programas, už kurias mes jau sumokėjome ir kurios mums priklauso, informacijos nėra. Kaip, ko gero, nėra ir žmonių, kurie būtų nuolat tikrinami pagal šią programą. Ir tik Sveikatos ministerijos įsakymuose galima surasti „Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką“, patvirtintą 2000 m. gegužės 31d. O einant pas ne ypač nuoširdžiai rūpestingą gydytoją, rekomenduojama tokią programą atsispausdinti ir nusinešti. Dėl viso pikto. Priminimui.
Apie nenoro atlikinėti pacientams priklausančius tyrimus priežastis nekalbėsime, nes jų yra begalė – pradedant nuo paties gydytojo žinių trūkumo ir baigiant neoficialiais poliklinikos valdžios draudimais ir ribojimais. Tačiau pacientas, kuris nori gauti kokybiškas ir pilnavertes medicines paslaugas, turi ir šiek tiek apie tai nusimanyti. Ne tik apie profilaktikos ir prevencijos programas.
Reikia susigaudyti ir medicinos įstaigų struktūroje. Šiuo metu mūsų šalies gydymo įstaigos suskirstytos į teikiančias pirminio, antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Kiekvienam lygiui yra priskirtas tam tikrų paslaugų ir kompetencijų sąrašas. Jeigu jūs kreipiatės į savo polikliniką pas šeimos gydytoją, tikėtina, kad tai yra pirmo lygio paslaugos. Ir šioje poliklinikoje jūsų šeimos gydytojas galės atlikti tik tam tikrus tyrimus ir procedūras. Pavyzdžiui, pirminiam lygiui priklausantys laboratoriniai tyrimai nurodyti Šeimos gydytojo normoje. Tai yra: bendrasis kraujo tyrimas (t. y. kraujo ląstelės – eritrocitai, leukocitai, trombocitai, jų formos, hemoglobinas), bendrasis šlapimo tyrimas, gliukozė kraujyje, bendrasis cholesterolis (be jo frakcijų), elektrolitai kalis ir natris, biocheminiai tyrimai – kreatininas ir šlapalas (inkstų funkcijai ištirti), eritrocitų nusėdimas arba C reaktyvusis baltymas.
Jeigu šeimos gydytojas nusprendžia, kad jums reikia atlikti sudėtingesnius tyrimus, pavyzdžiui, hormonų kiekio kraujyje tyrimus dėl įtariamos skydliaukės ligos, yra dvi galimybės. Viena – duoti siuntimą pas antrinio lygio gydytoją, šiuo atveju – endokrinologą. Tuomet pacientas registruojasi pas tokį gydytoją bet kurioje antrinio lygio paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje ir gydytojas pakonsultavęs turi skirti nemokamus tyrimus. Antroji galimybė – pasiūlyti atlikti mokamus tyrimus savo poliklinikoje, jeigu tik ji gali juos atlikti – turi atestuotą laboratoriją arba tiriamąją medžiagą išveža ten, kur atliks tyrimus.
Pacientas taip pat turi žinoti, kas jo laukia toliau, kai pasiima siuntimą pas antrinio lygio specialistą. Pirmiausia norimoje gydymo įstaigoje ir pas norimą gydytoją reikia užsiregistruoti telefonu. Tada, sulaukus savo eilės, kuri dažnai ateina tik po kelių mėnesių, su šeimos gydytojo siuntimu atvykti konsultacijai. Pakonsultavęs gydytojas paskirs tyrimus, kurių greičiausiai vėl teks laukti eilėje. Tuomet, atlikęs tyrimus, vėl turėsite atvykti į antrinio lygio polikliniką pas gydytoją specialistą, kad sužinotumėte tyrimų atsakymus, galutinę diagnozę ir nuspręsti gydymo eigą.
Jeigu nesinori laukti eilėse, kartais gali būti patogiau atlikti mokamus tyrimus savo gydymo įstaigoje ir, jei tikite ir pasitikite savo šeimos gydytoju, gydytis pas jį. Abejojant savo gydytojo išvadomis, galima pasinaudoti ir antrosios nuomonės teise savo gydymo įstaigoje – apie tai pacientai dažnai nežino ir dėl to gaišta laiką kreipdamiesi į didžiąsias gydymo įstaigas.
Taigi jeigu esate tikras lietuvis ir mokate žaisti krepšinį, turite susigaudyti ir medicinos pasaulio džiunglėse. Ne tam, kak pasiskirtumėte sau reikiamą gydymą ir vieną gydytojo paskirtą vaistą pakeistumėte kitu, tuo, kur kaimynas patarė. Ne. Susigaudyti reikia tam, kad žinotumėte, ko reikalauti, kas jums priklauso, už ką reikia mokėti, už ką – ne. Žinoti, kokių popieriukų reikia einant į vienokią polikliniką, kokių – į kitokią. Ne visada jums noriai padės ir patars. O jūs gaišite savo laiką, gadinsite nervus, išleisite pinigus. Todėl geriau sugaiškite šiek tiek laiko ruošdamiesi į polikliniką. O kad mažiau būtų vargo, pridedame šiuo metu vykdomas nemokamas profilaktikos ir prevencijos programas.
Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa
Lietuvoje veikia Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa, pagal kurią vyrams nuo 50 iki 75 metų, nuo 45 metų tiems, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, PSA tyrimas kartą per 2 metus atliekamas nemokamai.
PSA lygiui nustatyti kraujas paprastai imamas iš venos, alkūnės sulenkimo vietoje. PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina priešinė liauka. Nedidelis jos kiekis visada būna sveiko vyro kraujyje. Esant liaukos vėžiui, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja, bet aptikus padidėjusį rodiklį negalima 100 proc. tvirtinti, kad aptiktas ir priešinės liaukos vėžys. PSA lygis padidėja ne tik dėl vėžio – taip gali atsitikti senstant, esant priešinės liaukos uždegimui, šlapimo takų infekcijai, įkišus kateterį, po šlapimo pūslės ar priešinės liaukos chirurginių intervencijų, priešinės liaukos masažo ar kitokio mechaninio šios liaukos dirginimo, pavyzdžiui, važiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir pan. Vadinasi, padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti priešinės liaukos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus tyrimus: būtina atlikti priešinės liaukos biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopiškai. Tai atlieka gydytojai specialistai – urologai.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus per metus. Šiuo metu mūsų Sveikatos apsaugos ministerija ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai yra perpus sumažinusi finansavimą. Todėl 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai. Daugelio sirgusiųjų šia onkologine liga patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi. Sveikatos apsaugos ministerijai pakirtus nuoseklią ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, didesnę reikšmę įgyja privačios iniciatyvos. Todėl pats asmuo turi kad ir mokamai atlikti šį tyrimą ar pasinaudoti gydymo įstaigų iniciatyvomis, nes jos irgi dažnai rengia įvairias akcijas ir siūlo nemokamai atlikti tyrimus.
Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Lietuvos vėžio registro duomenimis, per metus šalyje nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, sergamumas šia liga auga. Per savaitę mūsų šalyje nuo priešinės liaukos vėžio miršta apie 10 vyrų.
Priešinės liaukos vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Be abejo, įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Vyrui yra palyginti didesnė rizika susirgti priešinės liaukos vėžiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėžio mirė tėvas, brolis. Manoma, kad išoriniai veiksniai – mityba, gyvenimo būdas – turi didesnę įtaką vėžio išsivystymui, nei genetinės priežastys.
Priešinės liaukos vėžys, kitaip nei kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti liaukoje, nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, todėl jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Pirmojoje ligos stadijoje pacientai dažniausiai niekuo nesiskundžia, nors pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Vėlesnėse stadijose pacientus vargina kasdienis dažnas ir skausmingas, staiga atsirandantis noras šlapintis, dažnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis, vėliau apskritai sunku pradėti šlapintis, atsiranda skausmas juosmens ar klubo srityje, prasideda impotencija.
Svarbu žinoti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia, kad vyras serga priešinės liaukos vėžiu. Gali būti, kad pacientas serga prostatitu (priešinės liaukos uždegimu) ar gerybine priešinės liaukos hiperplazija (nenavikiniu priešinės liaukos padidėjimu). Todėl nereikia baimintis iš anksto, kol diagnozė nenustatyta. Atsiradus minėtiems simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo.
I ir II stadijos priešinės liaukos vėžys yra visiškai išgydomas. Gydymui gali būti pasirenkama operacija, vidinė spinduliuotė, išorinė spinduliuotė ar vaistai. Taip gydant pacientas ilgai išlieka darbingas. Net ir po 10 metų tiriant pacientus, 85 proc. atvejų nerandama ligos atsinaujinimo požymių. Gydant III stadijos vėžinį procesą, liga kontroliuojama, nes Lietuvoje taikomi patys pažangiausi pasaulyje gydymo metodai. IV stadijos vėžys yra sunkiai gydomas, nes metastazės išplinta į kitus organus, tačiau atitinkamai gydant, pagerinama paciento gyvenimo kokybė ir trukmė.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa
Europos kardiologų draugijos duomenimis, beveik pusę visų mirčių Europoje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Jos yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, vyresnių kaip 45 m. ir moterų, vyresnių kaip 65 m. Širdies ir kraujagyslių ligos iš Europos Sąjungos biudžeto pasiglemžia beveik 170 milijardų eurų per metus.
Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Yra apskaičiuota, kad Lietuvoje didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčių asmenų 2011 m. pradžioje buvo apie 700 tūkst. Deja, tik dalis jų ištirta.
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, druskos), plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir nekoreguojamu padidėjusiu kraujo spaudimu ar padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje.
Pasaulio sveikatos organizacija išskiria prevenciją, pagal kurią yra atrenkamai pacientai, turintys didelę riziką (rizika gali būti nedidelė, vidutinė, didelė ir ypač didelė) susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent šios kategorijos žmonėms prevencija yra pati efektyviausia.
Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Vienas iš programos uždavinių – nustatyti širdies ir kraujagyslių ligomis galinčius sirgti asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai. Kitas uždavinys yra parengti prevencijos programas ir siųsti šiuos asmenis konsultuoti pas gydytojus specialistus (kardiologus) į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Juose pacientai nuodugniai ištiriami: atliekamas laboratorinis, kardiologinis ir angiologinis tyrimai. Nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ypač didelė, užtikrinama paciento ilgalaikė prevencinė priežiūra ir atliekami pakartotiniai tyrimai.
Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Programos priemonės pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomos vieną kartą per metus. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia.
Nemokama gimdos kaklelio vėžio patikros programa
Mūsų šalyje vykdoma Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Ji suteikia galimybę 30–60 metų moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per 3 metus profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
30–60 metų moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra prisirašiusios, akušerį ginekologą. Šis tyrimas atliekamas greitai ir yra neskausmingas, jis padeda nustatyti ląstelių pakitimus. Jei aptinkama kokių nors pakitimų, moteriai paaiškinama apie jos ligą, gydymo būdus, pradedamas gydymas.
30–60 metų moterims už gimdos kaklelio citologinį tyrimą mokėti nereikia, nes už jį gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos trys paslaugos: informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos, gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo bei gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugos.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa
Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kuri taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Nors krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys, kai, nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei, krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams, sirgti krūties vėžiu moterys gali ir nuo 20 metų. Pastaraisiais metais krūties vėžio atvejų skaičius itin auga tarp 45–49 metų moterų.
Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia.
Nemokama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Paslauga nemokamai teikiama šeimos klinikoje, kur prisiregistravęs pacientas. Asmenys, sulaukę 50–74 metų, kas dvejus metus reguliariai tikrinami atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima įtarti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Ankstyva šios ligos diagnostika suteikia geresnes gydymo galimybes ir didesnę tikimybę pasveikti.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa
Silantai – dantų anatominius plyšius (vageles ir duobeles) hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių ėduonies profilaktikai. Tai skystis, galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų burnos ertmės bakterijų, jų gaminamų rūgščių. Be to, silantinėje medžiagoje esantis fluoras skatina danties emalio tvirtėjimą – mineralizaciją. Padengtas silantais dantų paviršius tampa lygesnis, lengviau nuvalomas.
Dengimas silantais – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiais skysčiais ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Silantas šiuo metu dažniausiai yra sukietinamas, panaudojant specialią šviesą.
Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 68 proc. trimečių vaikų dantų ir 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis yra pažeidęs 69–98 proc. dvylikamečių ir 84–100 proc. penkiolikmečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad, padengus dantis silantais, apie 80–90 proc. vaikų dantų net po aštuonerių metų lieka nepažeisti ėduonies.
Programa, skirta 6–14 metų vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai po gydytojo odontologo apžiūros. Tad patiems tėvams už vaikų dantų silantavimo paslaugą mokėti nereikia.
