Pateikiame žiauriausių pasaulyje žudikų sąrašą.
11
Mao Dzedungas
Mao Dzedungas (Scanpix nuotr.)
Mao Dzedungas (1893 m. gruodžio 26 d. – 1976 m. rugsėjo 9 d.), Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas.
Mao valdė autoritariniais metodais, todėl Jiangxi Kinijos komunistų partijos padalinyje atsirado jėgos, kurios ėmė kovoti prieš Mao. Mao nesutiko su net ir menkiausia opozicija ir ėmė žiauriais metodais kovoti prieš juos. Nemažai žmonių buvo nužudyta. Tai buvo pavadinta revoliuciniu teroru, arba raudonuoju teroru. Taip Mao valdžia buvo griežtai užtikrinta ir įtvirtinta. Šalį sukrėtė ir Mao vykdyta „Kultūrinė revoliucija“.
10
Čingischanas
Čingischanas (nuotr. SCANPIX)
Mongolas Temjin, vėliau iš istorijos žinomas kaip Čingischanas (gimė 1162 m.),buvo karys ir vadas, kurio griežtai valdymo sistemai pakluso daugybė klajojančių genčių. Žiaurus teroras ir žmonių skerdynės tapo pagrindine jo taktika. 1200 metais jo vadovaujama mongolų armija išžudė daugybę beginklių žmonių Azijoje ir Europoje. Užpuolęs Volohą, Čingischanas paprašė, kad miestas atsiųstų jiems 1 tūkst. kačių ir kelis tūkstančius kregždžių. Vadovas pririšo prie gyvūnų uodegų audinius ir juos padegė. Katės ir paukščiai grįžo į miestą sukeldami didelius gaisrus. Tuomet Čingischanas pasinaudojo palankiomis sąlygomis ir užpuolė miestą.
Dar vienu atveju mongolai apsupo 70 tūkst. vyrų bei moterų su vaikais ir šaudė į juos strėlėmis. Čingischanas savo draugams sakė: „Sėkmingiausias įvykis žmogaus gyvenime - persekioti ir nugalėti priešą, užgrobti jo nuosavybę, palikti gedinčią žmoną, jodinėti jo kastruotu arkliu, pasinaudoti jo moterim, bučiuoti jos krūtinę ir saldžias lūpas.“
9
H. H. Holmsas
Herman Webster Mudgett,dar žinomas kaip H. H. Holmsas, gimė 1816 metais gegužės 16 d. Naujajame Hempšyre. 1884 metais jis baigė medicinos mokyklą, o 1886 metais susipažino su gydytoju E. S. Holtonu. Pastarasis sirgo vėžiu, todėl jo vaistinėje dirbo žmona. Holmsas įkalbėjo Holtono žmoną parduoti jam vaistinę su sąlyga, kad jiedu galės gyventi antrame aukšte. Mirus Holtonui, jo žmona netikėtai dingo. Kaimynams ir giminaičiams buvo pranešta, kad ji išvyko gyventi į Kaliforniją.
Vietoje vaistinės Holmsas pastatė trijų aukštų pilį, kuri vėliau tapo viešbučiu. Į viešbutį vyras priimdavo tik moteris ir jas kankindavo. Hermanas viešbučio kambarius buvo pavertęs į dujų kameras, kuriose uždusindavo savo aukas, kitas įkalindavo požemyje netoli savo biuro ir palikdavo ten numirti. Mirusiųjų kūnus jis nugabendavo į rūsį, skrosdavo, o iš jų kaulų pagamindavo meistriškus skeletus, kuriuos vėliau parduodavo medicinos mokykloms. 1896 metais Holmsas buvo pripažintas atlikęs 27 (kiti šaltiniai tikina, kad iki 250) žmogžudystes, todėl viešai pakartas Moyamensingo kalėjime.
8
Pedro Lopez
1948 metais trylikametė prostitutė pagimdė Pedro Lopez, kuris buvo pavadintas „Andų pabaisa“. Jis nuolat buvo žaginamas jo globėjo pedofilo, kol viena amerikiečių šeima jo nenusiuntė į našlaičių prieglaudą. Prieglaudos mokykloje juo ir toliau naudojosi homoseksualus mokytojas, todėl berniukas neištvėręs pabėgo. Būdamas 18 metų jis pateko į kalėjimą, kur toliau buvo žaginamas kalinių gaujos. Manoma, kad Lopez dar kalėdamas nužudė tris savo prievartautojus. Kai baigėsi Pedro kalėjimo laikas, jis išėjo į laisvę ir tada prasidėjo jo „žudynių laikas“. Jis pats tikino, kad iki 1978 metų nužudė daugiau nei 100 jaunų mergaičių, o vėliau prisipažino atlikęs dar 300 žmogžudysčių. Šiandien nėra jokių šaltinių, liudijančių apie jo mirtį.
7
Adolfas Eichmanas
Adolfas Eichmanas (nuotr. SCANPIX)
Eichmanas, turėdamas organizacinių sugebėjimų, surengė masinę žydų deportaciją į getus ir naikinimo stovyklas. Dažnai jis dar vadinamas „holokausto pradininku“. Adolfas studijavo visus dalykus, susijusius su žydais ir jų kalba, kad galėtų jais manipuliuoti. Už geresnes sąlygas getuose žydai jam palikdavo visą savo turtą ir gyvenamuosius plotus. Taip pat jis pasielgė ir su Vengrijos žydais. Jei ne Raulis Valenbergas, holokausto aukų skaičius butų buvęs dar didesnis, bet jis antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų nuo mirties. Po karo Adolfas Eichmanas pabėgo į pietų Ameriką, Argentinoje buvo sulaikytas, nugabentas į Izraelį ir 1962 metais po viešo teismo pakartas.
6
Jozefas Mengelė
Koncentracijos stovykla (nuotr. SCANPIX)
Mengelė, būdamas gydytoju-terapeutu, greitai įgijo prastą reputaciją. Jis kontroliavo į miestą įvežamų kalinių procesą ir pats nuspręsdavo, kas iš nusikaltėlių bus nužudytas, o kas taps priverstiniu darbuotoju. Tačiau minėtąją reputaciją lėmė ne tik šis poelgis, be to, jis atliko daugybę šiurpių nusikaltimų. Mengelė dar buvo vadinamas „mirties angelu“. Kai buvo pranešta, kad vieną ligoninės korpusą užpuolė utėles, jis dujomis nunuodijo visas 750 moterų.
Gydytojas taip pat labai domėjosi dvynių identiškumu. Manoma, kad kartą jis išėmė vieno dvynio akių obuolius ir prikabino kitam dvyniui prie galvos, cheminėmis priemonėmis keitė vaikų akių spalvą, atlikdavo galūnių amputacijas be narkozėsir daugybę kitų žiaurių operacijų. Po karo, pasivadinęs kita pavarde, jis gyveno Vokietijoje, vėliau buvo ieškomas kaip fašistinis nusikaltėlis, todėl savo didžiąją gyvenimo dalį praleido Pietų Amerikoje.
5
Amon Goeth
Koncentracijos stovykla (nuotr. SCANPIX)
Amonas Goeth gimė Vienoje 1908 metais gruodžio 11-ąją. Būdamas septyniolikos jis subūrė nacistinę jaunimo grupę, kurią po dviejų metų pajungė į nacionalinę sukarintą grupę ir dar po trijų jie prisijungė prie Austrijos Nacių Partijos. Už sprogdinamuosius nusikaltimus persekiojamas Austrijos valdžios organų, jis pabėgo į Vokietiją. 1943 metais per Yom Kippur nacionalinę žydų šventę Amonas su savo SS vyrų armija iš barako paėmė 50 žydų ir juos sušaudė.
Plašovokoncentracijos stovykloje Lenkijoje savo galingu šautuvu sušaudė vaikus. Po metų Lenkijos Aukščiausiojo Nacionalinio Tribunolo sprendimu jis buvo pakartas už tūkstančio nekaltų žmonių nužudymus. Keturiolikmetis žydas Rena Finder prisimena Amoną kaip pikčiausią ir žiauriausią žmogų, kitas žydų tautybės pilietis, Poldek Pfefferberg, apie Goeth kalba taip: „Jei sutinki Goeth – reiškia sutinki mirtį“.
4
Nikolajus Čiaušesku
Nikolae Čiaušesku (nuotr. SCANPIX)
Nikolajus Čiaušesku buvo Rumunijos diktatorius nuo 1974 iki 1989 metų. Jis skelbė, kad kiekviena moteris turi pagimdyti ir išauginti penkis vaikus. Dėl maisto stygiaus daugelis moterų nesugebėjo išmaitinti savo daugiavaikių šeimų. Daugiau nei 150 000 tokių vaikų buvo išsiųsti į valstybines prieglaudas. Ten pusė jų mirė nuo ligų ar prastos mitybos, kiti pabėgo ir tapo benamiais. Čiaušesku taip pat uždraudė kraujo tyrimus dėl AIDS infekcijos, todėl per kraujo perpylimus ir skiepus tūkstančiai našlaičių užsikrėtė AIDS. Galiausiai Rumunija buvo laikoma pagrindiniu mirtinos infekcijos židiniu Europoje. 1989 metais revoliucionieriai Nikolajui ir jo žmonai įvykdė mirties bausmes.
3
Talat Pasha
Turkijos vėliava (nuotr. SCANPIX)
Talat Pasha galima būtų įvardyti kaip ryškiausią armėnų genocido pradininką. Per du metus jo nurodymu buvo išžudyta daugiau nei 1 milijonas žmonių. Būdamas „Young Turks“ organizacijos nariu, jis perėmė Turkijos vyriausybęį savo rankas ir vadovavo jai nuo 1913 metų iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos.
1909 metais apie 30 000 armėnų buvo nužudyti Adanos genocido metu, tačiau prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, rusai ir armėnai sukūrė „mini valstybę“, kad atremtų kitus turkų išpuolius. Už tai Talat Pasha nusprendė juos nubausti. 1915 metais jo vadovaujamos saugumo pajėgos Stambule apsupo 250 armėnų intelektualų bei lyderių ir juos nužudė.
Išėjus Deportacijos įsakymui, Pasha toliau vykdė mirties bausmes ir armėnų populiacijos deportaciją. Per trėmimus sąlygos buvo nepakenčiamos, daugelis vyrų buvo žiauriai kankinami arba tapo siaubingų medicininių eksperimentų aukomis,kiti mirė nuo bado ar troškulio. Daugelis aukų buvo nukryžiuoti kaip Kristus, o jų egzekutoriai jiems sakydavo: „Dabar tegu ateina jūsų Kristus ir išgelbėja jus!“ Dar kitos aukos buvo žalojamos karštais lygintuvais ir žnyplėmis. Per visą laikotarpį iš 2,5 milijonų armėnų buvo nužudyta apie 1 – 1,5 milijono. Po turkų valstybės žlugimo Talat Pasha pabėgo į Berlyną, bet 1921 metais buvo susektas ir nužudytas.
2
Sadamas Huseinas
Sadamas Huseinas (AFP/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Sadamas gimė nedideliame kaime al-Auja, šiaurės Irake netoli Tikrito miesto. Kada jo tėvas dingo, prieš gimstant ar po sūnaus gimimo, nebuvo aišku. Vieni šaltiniai tikina, kad jis buvo nužudytas, kiti sako kad jis pats nusprendė palikti savo šeimą. Sadamo mama greitai ištekėjo už kito vyro, kuris buvo nedoras ir žiaurus. Sadamas nekentė savo patėvio, todėl dėdei, Khairullah Tulfah, išėjus iš kalėjimo, jis nusprendė gyventi su juo. Gyvendamas su dėde, Sadamas pradėjo lankyti pradinę mokyklą ir ją baigė būdamas aštuoniolikos. Po mokyklos baigimo jis ketino stoti į karinę mokyklą (kas buvo viena iš jo svajonių) ir buvo maloniai nustebintas, kai jam buvo suteikta teisė laikyti stojamąjį egzaminą (gyvenime Sadamas niekada nebuvo kariškis, bet dažnai nešiojo karinius drabužius).
Vėliau Sadamas išsikraustė į Bagdadą ir pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje. Sadamo senelis, arabų nacionalistas, supažindino jį su pasaulio politika. 1957 metais senelis, būdamas Baath partijos nariu, į ją pajungė ir sūnėną, Sadamą. Iš pradžių jis buvo žemo rango narys, bet 1959 metais jis buvo pasirinktas kaip vienas iš teroro akto narių. Tų pačių metu spalio 7-ąją dieną Sadamas drauge su kitais nariais bandė nužudyti šalies premjerą, tačiau nesėkmingai. Sadamas buvo ieškomas Irako vyriausybės, taigi buvo priverstas pabėgti. Tris mėnesius gyveno Sirijoje, o vėliau persikėlė į Egiptą.
Kai 1963 metais Baath partija sėkmingai nuvertė vyriausybę, Sadamas grįžo į Iraką. Vis dėlto partija gyvavo vos 9 mėnesius, o Sadamasbuvo sugautas 1964 metais. Metus su puse jis praleido kalėjime, kur buvo žiauriai kankinamas. 1966 metais jam pavyko pabėgti iš kalėjimo, ir per kitus dvejus metus jis tapo Baath partijos lyderiu.
1968 metais, kai Baath partija vėl atėjo į valdžią, Sadamas tapo jos viceprezidentu. Per dešimt ateinančių metų jis tapo žymiai galingesnis. 1979 metais, atsistatydinus Irako prezidentui, Sadamas perėmė padėtį į savo rankas. Šaliai jis valdė vadovaudamasis teroru ir žiaurumu. Nuo 1980 iki 1988 vyko karas tarp Irako ir Irano. 1980 metais jis panaudojo cheminius ginklus prieš kurdus, išžudydamas 5 tūkst. žmonių. Praėjus dešimčiai metų, Irako vadovaujama kariuomenė užėmė Kuveito miestą. Jungtinės Amerikos valstijos gynė Persijos įlankos valstybę - Kuveitą ir rengė atsakomąsias atakas Irakui. 2003 metais amerikiečių pajėgos rado Sadamą Huseiną besislepiantį skylėje netoli Tikrito miesto. Už savo nusikaltimus jis buvo nuteistas iki gyvos galvos. 2006 metais jis buvo pakartas.
1
Gilles de Rais
Pilis Prancūzijoje (nuotr. Balsas.lt)
Rais buvo bretonas - prancūzų didikas, kuris garsėjo savo sadistiniais seksualiniais nusikaltimais. Manoma, kad jis nužudė nuo 60 iki 200 vaikų. Jo aukomis tapdavo 6-18 metų amžiaus, mėlynų akių ir šviesių plaukų berniukai, kuriuos pagrobdavo iš Machecoul miestelio ir įkalindavo savo pilyje. Pirmoji jo auka buvo 12 metų amžiaus pasiuntinys, kurį Rais užkabino ant metalinio kablio ir prieš pribaigdamas auką išžagino. Mieste dingdavo vis daugiau vaikų, tačiau vietiniai žmonės buvo bejėgiai prieš galingiausią Prancūzijos vyrą. Rais turėjo specialiai vaikams pastatytus rūmus, kuriuose su jais turėdavo absurdiškus lytinius aktus.
Savo aukas jis pribaigdavo įvairiausiais metodais pradedant galvos nukirtimu ir baigiant mėsinėjimu. Vaikų kančios jam teikė malonumą ir kartais net juoką. Teisiamas jis prisipažino, kad žavėjosi nukirstomis galvomis ir išniekintomis kūno dalimis. 1440 metais jis buvo suimtas už 34 žmogžudystes ir kartu su dviem savo tarnais pakartas. Gilles de Rais tapo vienu žinomiausių serijinių žudikų visoje žmonijos istorijoje.
Hitleris ir Stalinas
Hitleris (Scanpix)
Slapto sandorio dalyviai (iš dešinės): V. Molotovas, J. Stalinas, J. von Ribbentropas (Scanpix nuotr.)
Šiame sąraše nėra dviejų valstybių vadovų - Hitlerio ir Stalino. Dviejų diktatorių valdymo metų aukas reikėtų skaičiuoti milijonais. Apie jų laikmetį reikia kalbėti atskirai.
Galima tik akcentuoti, kad šių žmonių valdymo metai pasižymėjo milžiniškomis represijomis. Hitlerinėje Vokietijoje ir Stalino valdomoje TSRS į mirtį buvo siunčiami milijonai tautiečių ir svetimtaučių vyrų, moterų, vaikų.
