„Žmonės, turintys klausos negalią, gali varžytis su sveikaisiais “, - tikina Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinis sekretorius Marius Minkevičius.
„Žmonės, turintys klausos negalią, susiduria su bendravimo problemomis, tačiau varžytis su sveikaisiais gali“, – tikina Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) generalinis sekretorius Marius Minkevičius.
Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė žaidžia šalies regionų krepšinio lygoje, moterų komanda „LKSK-Gestas“ rungtyniauja Lietuvos moterų krepšinio A lygoje. Su sveikaisiais varžosi beveik visi badmintonininkai, daugelis orientacininkų, plaukikų ir lengvaatlečių.
Tarp klausos negalią turinčių žmonių, anot M. Minkevičiaus, populiariausios tos sporto šakos, kuriose dirba profesionalūs treneriai, pajėgūs treniruoti kurčiuosius: „Badmintonas, orientacinis sportas, krepšinis, lengvoji atletika, šiek tiek stalo tenisas, paplūdimio tinklinis. Viskas priklauso daugiausia ne nuo sportininko, bet nuo trenerio, jei jis komunikabilus ir pasiryžęs atsiduoti darbui – dažnai ir laimėjimai būna aukštesni.“
Iki 2010-ųjų su neįgaliaisiais dirbo visuomenininkai, kurie negaudavo jokio atlygio, išskyrus premijas už auklėtinių laimėjimus. Pernai sostinės savivaldybė skyrė finansavimą daugiau nei dešimčiai trenerių. Vis dėlto kituose Lietuvos miestuose daugelio trenerių darbas iki šiol nėra mokamas.
Nors 2010 m. varžybų nebuvo daug, LKSK generalinis sekretorius džiaugiasi medalių gausa: „Europos badmintono čempionate Bulgarijoje iškovojome penkis medalius, Lenkijoje vykusiame pasaulio jaunimo (iki 21 metų) krepšinio vaikinų ir merginų čempionate abi Lietuvos komandos iškovojo sidabro medalius. Nusileido tik JAV rinktinėms. Nustebino orientacininkas Vytautas Remeika, laimėjęs Lietuvos jaunimo sveikųjų orientavimosi sporto čempionatą. Tai pirmas kartas istorijoje.“
Šiais metais klausos negalią turinčių sportininkų laukia pasaulio krepšinio čempionatas Italijoje, pasaulio orientavimosi sporto čempionatas Ukrainoje, pasaulio badmintono čempionatas Pietų Korėjoje, Europos lengvosios atletikos pirmenybės Turkijoje ir Europos stalo teniso čempionatas Lenkijoje.
„Tikimės, kad iš visų varžybų mūsų sportininkai grįš su medaliais. To siekiant rimtai dirbama, rengiamos treniruočių stovyklos. Dauguma tarptautinėse varžybose dalyvausiančių sportininkų – 2009 m. Taipėjaus (Taivanas) kurčiųjų olimpinių žaidynių dalyviai, daugelis ten iškovojo medalius, todėl mūsų lūkesčiai didžiuliai“, – sako M. Minkevičius.
Parolimpinės žaidynės 2012-aisiais vyks Londone iškart po olimpinės sveikųjų fiestos. Tačiau jose dalyvaus ne visi neįgalūs sportininkai. Parolimpinės žaidynės skirtos judėjimo ir regėjimo negalią turintiems sportininkams. Praėjus metams po parolimpinių žaidynių, vyksta kurčiųjų olimpiada. 2013 m. kurčiųjų olimpinis festivalis vyks Atėnuose.
„Tokia yra nusistovėjusi tvarka, žmonės, turintys klausos negalią, turi bendravimo problemų, todėl žaidynės buvo atskirtos. Kurčiųjų olimpiada vyksta nuo 1924 m., o parolimpinės prasidėjo gerokai vėliau. Nors dar liko dveji metai, bet jau galvojame apie jas, rengiamės joms, nes tai ketverių metų darbas, ir norime Atėnuose pasirodyti ne prasčiau nei Taipėjuje. Tada parsivežėme 13 medalių“, – atviravo M. Minkevičius.
Paradoksalu, tačiau sportininkai, galintys varžytis su sveikaisiais, išskirti tarp neįgaliųjų. LKSK generalinis sekretorius pripažįsta, kad klausos negalią turintys žmonės daug dažniau susiduria ne su fizinėmis, bet su psichologinėmis problemomis: „Žmogus, turintis klausos negalią, atskirtas nuo visuomenės. Nors daugelis mano, kad jei jie vaikšto, mato, vadinasi, yra sveiki, jie dažniausiai turi kitų, psichologinių, problemų, dėl kurių jiems sunku integruotis į sveikųjų visuomenę. Pavyzdžiui, vienas žaidėjas žaisti sveikųjų komandoje negali. Jis gali žaisti atskiroje kurčiųjų ekipoje, tačiau su sveikaisiais – ne. Treneris turi mokėti gestų kalbą ir bendrauti su sportininku.“
Prieš kelerius metus Eurolygos vyrų krepšinio turnyre debiutavo pirmas klausos negalią turintis krepšininkas. Liublianos „Union Olimpija“ komandoje žaidęs puolėjas Miha Zupanas ne tik sėkmingai rungtyniavo stipriausioje Senojo žemyno krepšinio lygoje, bet ir atstovavo Slovėnijos rinktinėje pasaulio čempionate Turkijoje.
„Jis šiek tiek girdi, nėra visai kurčias. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau labai retam sportininkui pavyksta pasiekti tokių rezultatų sveikųjų sporte“, – įsitikinęs M. Minkevičius.
Lina Motužytė
