Lietuvos MTB Maratonų taurės varžybos, skirtos vyrų ir moterų įvairių amžiaus grupių dalyviams, nėra vien laisvalaikio amplua, bet ir labai aukšto lygio varžybos, pareikalaujančios specifinių įgūdžių ir fizinės ištvermės.
Todėl nieko stebėtino, kad, išdalinus per 800 starto numerių, šiuose maratonuose pirmi finišuoja patys stipriausi dviratininkai, tarp kurių – galbūt ir būsimi profesionalai.
Suvedė – dviračiai
Matas Mickevičius ir Lukas Talačka iki Lietuvos MTB Maratonų taurės nepažinojo vienas kito, nors abu maždaug tuo pačiu metu pradėjo minti dviračius Ukmergės apylinkėse.
Matas (kairėje) ir Lukas - 2010 m. Kalėdų krose Žiežmariuose (organizatorių nuotr.)
„Mūsų pažintis su Luku – per dviračius. O susipažinome su juo per bendrą draugą, kuris taip pat domisi dviračiais“.– sako 15-metis Matas.
„Taip, su Matu seniau nebuvom pažįstami“.– patvirtina 16-metis Lukas.– „Manau, mus ir suvedė dviračiai“.
„Susipažinome pas vieną draugą, su kuriuo buvau pažįstamas truputį seniau. Nuvažiavau pas jį, kad kartu praminti treniruotę, o Matas buvo nusipirkęs dviratį ir draugas ten jam kažką tvarkė. Taip mes pirmą kartą susitikom, paskui pradėjom bendrauti, kartu minti. Dabar mes jau kaip broliai, vienas apie kitą viską žinom, šnekam apie viską: dviračius, mokslus, merginas. Taigi, nelabai norėjosi išsiskirti, kai aš važiavau į Vilnių“.– pasakojo portalui „Balsas“ Lukas, nuo praėjusių metų rugsėjo besimokantis Vilniaus Ozo vidurinėje ir besitreniruojantis Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykloje.
Priešaky – dideli pokyčiai
„Man gyvenimas po Maratonų taurės apsivertė 180 laipsnių“.– sakė Lukas Talačka portalui „Balsas“.–„Po Vilniaus MTB maratono (po Vilniaus etapo,– „Balsas“) treneris Vytautas Juchnevičius mums pasiūlė atvykti į Vilnių. Jis sakė, kad pastebėjo mus jau anksčiau, todėl nusprendė suteikti mums šansą labiau įsitraukti į dviračių sportą“.
Matas Mickevičius (viduryje) - M-16 gr. lyderis po Lietuvos MTB Maratonų taurės 2010 Vilniaus etapo (organizatorių nuotr.)
„Iš pradžių ir aš sutikau“.– prisiminė Matas.– „Pabandėme ir plento varžybas, ir atskiro starto, rungtyniavome ir treke (laimėjau persekiojimo rungtį). Bet pačią paskutinę dieną apsigalvojau ir likau Ukmergėje“.
Mokslai įkandami
Naujuosius mokslo metus pradėjus eiti Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, Matui Mickevičiui gerai ėjosi matematika, fizika, chemija, bet, apie tikslinių mokslų modulio pasirinkimą kitąmet jis negalvoja.
Supratęs, kad per mokslus gimnazijoje jam beveik nelieka laiko ne tik dviračiui, bet ir susitikimams su draugais, vaikinas pripažįsta, kad savo iniciatyva surinko reikiamus dokumentus dėl leidimo apsigyventi Lietuvos Olimpiniame Sporto Centre (LOSC).
Matą drąsina ir Lukas, sakydamas, kad adaptuotis lengva tiek mokykloje, tiek bendrabutyje: mokslai įkandami, o svarbiausia – suderinami su treniruotėmis.
„Ryte būna 3 pamokos, po jų – iškart bėgu į treniruotę, po jos, pavalgęs pietus, einu vėl į mokyklą, o vakare – į antrą treniruotę. Grižus apie 19 val., lieka padaryti namų darbus ir ilsėtis, ruoštis sekančiai dienai“.– pasakojo Lukas apie eilinę dienotvarkę, kurioje iš mėgstamų disciplinų išskiria anglų k., biologiją, geografiją ir, aišku, – sportą.
Treniruotės neatbaidė
Lukas neslepia, kad gyvenimas sostinėje ėjosi sklandžiai dėl to, kad sportininkų būryje jis sutiko kitą dviratininką.
„Gyvenu su dviratininku iš Alytaus – Justu Klimavičium. Jis į Vilnių atvyko (kaip ir aš) į 10 klasę. Ir jis čia visus jau pažįsta, taigi, su visais padėjo susipažinti būtent jis. Per jį aš ir bendrabutyje jau beveik visus pažįstu“.– teigė portalui „Balsas“ Lukas Talačka, sakantis, kad čia sutiko ir daugiau sportininkų: futbolininkų, krepšininkų, boksininkų, penkiakovininkų.
Paklaustas, ar pajuto skirtumą, kuomet treniravosi savarankiškai ir dabar – pagal trenerio nurodymus, Lukas atsakė: „Treniruotės pasikeitė smarkiai. Pas trenerį reikia daugiau dirbti. Kai treniravomės savarankiškai, nepriversdavome savęs tiek dirbti, bet naujos treniruotės dar neatbaidė nuo šio sporto. Manau, kad rezultatai turėtų ženkliai pagerėti“.
Sportuos profesionaliau
Matas Mickevičius per pastarąjį pusmetį pas trenerį V. Juchnevičių buvo atvykęs dukart (per rudens ir žiemos atostogas), bet, kiek leidžia mokslai, treniruojasi savistoviai.
„Dabar toks metas, kai su dviračiu mažai važinėju. Tai lieju prakaitą sporto salėje – ruošiu bendrą fizinį. Kartais savaitgalį išlekiu su slidėm arba su dviračiu per pusnis. Laikau sugniaužęs kumščius ir viliuosi, kad greit galėsiu sportuoti profesionaliau, jei viskas gerai seksis. Iš trenerių ir iš federacijos pusės visi dokumentai sutvarkyti. Belieka tik sulaukt, kada LOSC'as patvirtins“.– nekantrauja Matas.
M. Mickevičius (viduryje) - M-16 gr. lyderis, o L. Talačka (kairėje) - 2 vietos prizininkas Lietuvos MTB Maratonų taurės 2010 finale (organizatorių nuotr.)
Garsins Lietuvos vardą
Abiems šiems jauniems ukmergiškiams vienbalsiai tvirtinant, kad būtent Lietuvos MTB Maratonų taurės varžybose jie užsidegė aistra dviračių sportui, šio renginio sumanytojas ir organizatorius Giedrius Adamonis portalui „Balsas“ sakė: „Aš galiu tik tiek pridėti, kad bet kokios sporto šakos masiškumas ir populiarumas iškelia talentingus sportininkus. Todėl labai džiaugiuosi, kad, populiarėjant dviračių sportui, jau galima identifikuoti talentus. Manau, yra daug vaikų, kurie turi potencialą garsinti Lietuvos vardą, nors šiuo metu to net neįtaria, galbūt net neturi dviračio. Tačiau populiarėjantys dviračių maratonai jau dabar duoda vaisių ir tuo galima tik pasidžiaugti“.
Susiję tekstai:
Jei MTB dviratininkams neišbrendamos pusnys.../a>/a>/a>
