REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje tenisas neatsiejamas nuo Ričardo Berankio, šiais metais įsiveržusio į geriausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Teniso mėgėjai viską žino apie jų dievaičių pergales, žaidimą ir uždirbamus pinigus. Tačiau teniso mačas negalėtų vykti be teisėjų.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kelias savaites Tarptautinės teniso federacijos (ITF) būstinėje Londone Lietuvos teniso sąjungos teisėjų kolegijos pirmininkas Jonas Dagys išlaikė egzaminus ITF teniso teisėjo sidabriniam ženklui gauti. ITF sidabrinis ženklas yra aukščiausia teniso teisėjo kategorija, leidžianti vadovauti tarptautiniams turnyrams. Tai pirmas ITF sidabrinis ženklas Lietuvos teniso istorijoje. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros dėstytojo daktaro J.Dagio mokslinių tyrinėjimų sritis - šiuolaikinė analitinė filosofija. Apie teniso ir filosofijos derinį J.Dagys kalbėjosi su “Sporto žmonėmis".

REKLAMA

Pirma buvo tenisas

- Docentas, filosofijos mokslų daktaras ir teniso teisėjas. Kaip tai susiję?

- Tai yra dvi skirtingos veiklos, kurios siejasi tik per mano asmenį. Gal Lietuvoje galima atrasti dar kelis filosofus, kurie laisvalaikiu mėgsta žaisti tenisą. Abejoju, ar yra tenisininkų, kurie studijuoja filosofiją. Aš pats tenisu susidomėjau gerokai anksčiau nei filosofija. Mano tėtis (Mindaugas Dagys) kitados pats neblogai žaidė tenisą, buvo Lietuvos jaunių rinktinės narys. Kai baigė sportininko karjerą - pradėjo teisėjauti ir įtraukė mane į šią veiklą. Nuo mažų dienų su juo lankiausi Lietuvoje vykusiuose teniso turnyruose ir nejučia atsidūriau teniso teisėjo bokštelyje.

REKLAMA
REKLAMA

- O pats pamojuoti teniso rakete nemėginote?

- Be abejonės. Nuo 6 iki 12 metų žaidžiau tenisą, bet ypatingų laimėjimų nebuvo. Vis dėlto žaidimas man labai patiko, tad džiaugiuosi, kad radau savo vietą aikštelėje - o jei tiksliau, tai virš aikštelės. Jei neklystu, pirmą kartą oficialiam mačui teisėjavau būdamas 7-erių, 1984 metais. Aišku, tame mače man tereikėjo skaičiuoti rezultatą.

- Ar filosofo išsilavinimas padeda teisėjaujant?

- Jis tikrai nekenkia. Nors per didelis intelektas gali tapti kliūtimi bendraujant su žaidėjais. Teniso aikštelėje negali tikėtis užmegzti akademinį pokalbį, čia bendrauti reikia paprastai. Kartais per didelė vidinė kultūra trukdo, nes reikia griežtumo, kietumo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klajokliškas gyvenimas

- Teniso mėgėjų vaizduotę žadina įspūdingi geriausių šios sporto šakos sportininkų uždarbiai. Ar teniso teisėjai gali pragyventi iš šios veiklos?

- Manau, pagal dabartinį lygį teisėjavimas galėtų tapti pagrindiniu darbu. Yra kolegų, kurie daugiau nieko neveikia - tik teisėjauja. Bet man visą laiką tai buvo tik antraeilis užsiėmimas. Tai labai specifinis ir sunkus gyvenimo būdas. Psichologiškai labai sunku teisėjauti, nes tai darbas be nuolatinės darbo vietos. Kaip ir žaidėjai, teisėjai turi nuolat keliauti. Gyvenimas ant lagaminų yra sunkiausia teisėjo darbo ir gyvenimo dalis. Negali turėti šeimos, draugų, nes visą laiką esi kelyje. Kai kuriuos žmones toks klajokliškas gyvenimas žavi, bet mane tam tikru metu jis ėmė varginti.

REKLAMA

- Bet teko paragauti ir klajoklio duonos?

- Taip, ypač studijų metais, kai neturėjau nuolatinio darbo, šeimos, įsipareigojimų - galėjau pakeliauti. Regis, 2003 metais teisėjavau bent 24 savaites per metus. Tai nereiškia, kad visą laiką tik važinėjau. Būdavo, kad dvi savaites teisėjauju, dvi ilsiuosi Lietuvoje ir pan. Nors buvo ir maratonų - kai teko teisėjauti aštuonias savaites iš eilės Armėnijoje, Ukrainoje, Anglijoje.

- Per teniso mačus visas dėmesys tenka žaidėjams, o teisėjai į fotografų, televizijos kamerų akiratį patenka labai retai. Koks gi tas “nematomas" teisėjų darbas?

REKLAMA

- Iš šalies žiūrint teisėjų darbas nesudėtingas - jis tiesiog žiūri gerą mačą būdamas geriausioje vietoje, skaičiuoja taškus ir garsiai praneša rezultatą. Bet tai tik paviršutinis įspūdis. Aišku, jei abu žaidėjai yra korektiški, nekonfliktiški, viskas vyksta gražiai, tai teisėjas skaičiuoja taškus ir nuobodžiauja. Bet net ir nuobodžiausiame mače bet kada gali nutikti incidentas. Teisėjas privalo nuolat jausti žaidimo pulsą, stebėti tenisininkus, jausti žiūrovus - kada ir kaip juos nuraminti. Didžioji darbo dalis - psichologinė. Teisėjas yra atsakingas žaidėjams už viską, kas vyksta aikštelėje ir už jos ribų. Jei aikštelė prasta, kamuoliai netinkami, blogas apšvietimas ar triukšmingi žiūrovai - tenisininkas visą savo nepasitenkinimą išsako teisėjui. Pastarasis turi suprantamai išaiškinti, įtikinti arba išspręsti kylančias problemas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiūrovai - teniso dalis

- Ką manote apie Lietuvos teniso žiūrovus. Per mūsų šalies teniso rinktinės mačus Deviso taurės turnyre gerbėjai labai aktyviai, temperamentingai ir ne visada korektiškai palaikydavo saviškius.

- Deviso taurėje yra šiek tiek kitokia atmosfera nei kituose teniso turnyruose. Žiūrovai sukuria ypatingą atmosferą, jie yra neatsiejama žaidimo dalis. Šiuo metu tenisas Lietuvoje labai sparčiai populiarėja, auga juo besidominčių žmonių skaičius. Prieš dešimt metų teniso varžybas stebėdavo tik saujelė teniso pasaulio atstovų, dabar susirenka keli tūkstančiai žmonių, kurie taip išsamiai neišmano teniso taisyklių, kultūros ir psichologijos. Tad jie atsineša ir savo sirgimo tradicijas - iš krepšinio, futbolo ar ledo ritulio. Ir Deviso taurėje tai yra normalu. Tikrai nepastebėjau, kad mūsų žiūrovai sau leistų daugiau nei Anglijoje, Latvijoje ar kur kitur. Tik reikėtų suprasti kelis niuansus - taško žaidimo metu aplink aikštę turi vyrauti tyla, nes žaidžiant tenisą reikia didelės koncentracijos, o bet koks pašalinis netikėtas triukšmas gali išblaškyti sportininko dėmesį. Taip pat yra keli teniso etiketo akcentai - nereikėtų perdėtai džiaugtis, jei varžovas padaro nepriverstinę klaidą ir pralaimi tašką. Mano vertinimu, mūsų žiūrovai reaguoja visai adekvačiai, jie normaliai priima ir nuraminimus, nepiktnaudžiauja savo teisėmis.

REKLAMA

Teisėjų pakanka

- Lietuvoje turime augančių teniso vilčių būrį. O kaip su teisėjais, kas ir kaip juos rengia šiam darbui?

- Mūsų šalyje teisėjų rengimo mokyklos nėra. Gal ateis laikas, kai reikės ieškoti žmonių ir kalbinti juos ateiti į teisėjavimą. Šiuo metu turime tris vadinamuosius baltojo ženklelio bokštelio teisėjus, kurie yra išlaikę antro lygio egzaminą, aš esu išlaikęs trečio lygio egzaminą ir turiu bronzinį teisėjo ženklelį. Neseniai išlaikiau egzaminus sidabriniam vyriausiojo teisėjo ženkleliui gauti, tad dabartinių mūsų pajėgų užtenka.

REKLAMA

- Ko dar galite siekti?

- Formaliai žiūrint, aukščiau yra tik auksiniai ženkleliai. Jų yra labai nedaug - visame pasaulyje susidarytų gal kelios dešimtys teisėjų, turinčių aukščiausios kategorijos ženklelius. Jie teisėjauja Deviso taurės pasaulinėje grupėje, “Didžiojo kirčio" turnyrų finaluose ir kituose aukščiausio rango turnyruose. Aš formaliai galiu teisėjauti ATP turnyrų ir “Didžiojo kirčio" turnyrų pirmiesiems ratams. Pasaulyje tokių teisėjų yra keli šimtai, tad į turnyrus atrenkami geriausi. Man šiuo metu visiškai užtenka to, ką pasiekiau. Turėdamas sidabrinį vyriausiojo teisėjo ženklelį galiu teisėjauti visuose Lietuvoje vykstančiuose turnyruose. Gal kada nors man šaus į galvą, kad reikia viską mesti ir užsiimti tik teisėjavimu, bet šiuo metu dirbu mėgstamą darbą Vilniaus universitete. Kol kas man to visiškai pakanka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų