Vidurių užkietėjimas (obstipacija) yra tuštinimasis nedideliu kietų, sausų išmatų kiekiu, paprastai rečiau nė 3 kartus per savaitę. Užkietėjus viduriams, būna sunku ir skausminga pasituštinti, o pasituštinus nepalengvėja. Taip pat gali būti pilvo pūtimas, gurguliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Dažniausios priežastys yra neracionali mityba ir judėjimo stoka. Vidurių užkietėjimas dažniausiai būna laikinas ir nesunkus. Žinant vidurių užkietėjimo priežastis galima jo išvengti ir tinkamai gydyti.
Kam dažniausiai užkietėja viduriai
Nustatyta, kad vidurių užkietėjimas dažniau pasireiškia moterims, vaikams ir vyresniems nei 65 m. žmonėms. Dažniau viduriai užkietėja ir nėščioms moterims. Vidurių užkietėjimas paprastai pasireiškia po gimdymo ar operacijos.
Kas gali sukelti vidurių užkietėjimą
Norint suprasti, kodėl užkietėja viduriai, reikia žinoti, kaip funkcionuoja storoji žarna. Maistui slenkant per storąją žarną, iš jo yra absorbuojamas vanduo ir susiformuoja šlakas, kitaip tariant - išmatos. Kai storžarnė absorbuoja per daug vandens, išmatos tampa kietos ir sausos. Taip gali atsitikti ir tada, kai žarnos lygiųjų raumenų susitraukimai yra per lėti ar pernelyg vangūs. Susitraukiant žarnos lygiesiems raumenims, maistas yra stumiamas išeinamosios angos link.
Ppagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys
* Pati bendriausia vidurių užkietėjimo priežastis yra nepakankamas vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų kiekis dienos racione bei pernelyg gausus riebalų, esančių sūryje, kiaušiniuose ir mėsoje, vartojimas. Žmonėms, kurie vartoja daug elastinių skaidulų turinčio maisto, vidurių užkietėjimas pasitaiko daug rečiau. Elastinės skaidulos - tiek tirpios, tiek ir netirpios - yra vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų sudedamoji dalis. Jų organizmas negali suvirškinti. Tirpios skaidulos lengvai ištirpsta vandenyje ir žarnyne įgauna gelio konsistenciją. Tuo tarpu netirpios skaidulos beveik nepakitusios praslenka pro žarnyną. Gausi ir minkšta elastinių skaidulų masė neleidžia susiformuoti kietoms sausoms išmatoms, kurias sunku pašalinti. Dietologai nustatė, kad dauguma žmonių suvartoja nuo 5 iki 20 g elastinių skaidulų per dieną. Tuo tarpu rekomenduojama jų suvartoti 20-30 g (100 g juodos duonos yra 4-5 g, daržovių lapų - 2-3 g, daržovių gumbų - 1-3 g, vaisių - 3 g ląstelienos). Mažai skaidulinių medžiagų turintis maistas yra viena iš pagrindinių ir pagyvenusių žmonių obstipacijos priežasčių. Pagyvenusio amžiaus žmonės neretai nustoja domėtis maistu ir neretai renkasi mažai skaidulų turintį, vadinamąjį „greitą“ maistą. Dantų netekimas irgi yra viena iš priežasčių, skatinančių pagyvenusius žmones vartoti minkštesnį perdirbtą maistą, kuriame mažai skaidulinių medžiagų.
* Skysčiai (vanduo, sultys) suminkština išmatų masę ir padidina jų apimtį, todėl jos lengviau slenka žarnynu. Žmonės, kuriems dažnai pasireiškia vidurių užkietėjimas, turi gausiai vartoti skysčių (iki 8 stiklinių per dieną).
* Nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat gali būti vidurių užkietėjimo priežastis. Pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas dažnai pasireiškia ligoniams, ilgai besigydantiems po operacijų, nelaimingų atsitikimų ar sergantiems kitomis ligomis, dėl kurių reikės ilgai gulėti.
* Vaistai nuo skausmo (ypač narkotikai), antacidiniai (skrandžio rūgštingumą mažinantys) vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, vaistai nuo spazmų ir nuo depresijos, geležies preparatai, šlapimo išsiskyrimą skatinantys ir vaistai nuo epilepsijos lėtina žarnyno sienelių judesius ir gali sukelti vidurių užkietėjimą.
* Kai kuriems žmonėms sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), būna storosios žarnos spazmų, kurie sutrikdo tuštinimąsi. Vidurių užkietėjimą dažnai keičia viduriavimas ir todėl kyla spazminio pobūdžio pilvo skausmų pūtimas, gurguliavimas ir kitų nemalonių simptomų. Kai kuriuos žmones šis sindromas gali varginti visą gyvenimą, tačiau jis nėra pavojingas. DŽS paūmėja streso metu, tačiau tiriant žarnyną paprastai neaptinkama jokių matomų pakitimų.
* Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl hormoninių pakitimų organizme, taip pat dėl to, kad padidėjusi ir pasunkėjusi gimda spaudžia žarnyną. Senėjimas taip pat gali būti tuštinimosi sutrikimo priežastis, nes dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos mažėja žarnyno raumenų jėga ir aktyvumas. Viduriai dažnai užkietėja kelionių metu, nes pakinta įprastas maisto racionas.
* Pastaruoju metu imta pernelyg piktnaudžiauti laisvinamaisiais. Tai būdingiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra įsitikinę, jog būtinai turi pasituštinti bent vieną kartą per dieną. Tačiau reguliariai vartojant laisvinamųjų, atsiranda priklausomybė. Ilgainiui jie gali pažeisti nervines storžarnės sienelės ląsteles ir žarnynas praranda natūralią savybę susitraukinėti. Dėl tos pačios priežasties reguliarios klizmos taip pat gali sukelti normalios žarnyno funkcijos sutrikimą ir vidurių užkietėjimą.
* Žmonės, kurie ignoruoja atsiradusį poreikį pasituštinti, gali pamažu nustoti jausti šį pojūtį ir tai gali sukelti obstipaciją. Dalis žmonių stengiasi atidėti tuštinimąsi iki sugrįš į namus, nes nenori naudotis viešaisiais tualetais. Kita dalis ignoruoja šį poreikį dėl emocinio streso ar dėl to, jog yra pernelyg užsiėmę. Vaikai atideda ši aktą, nes nenori nutraukti žaidimo arba dėl pernelyg griežto tualeto įpročių formavimo.
* Vidurių užkietėjimą gali lemti įvairios neurologinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir įvairios sisteminės ligos, pažeidžiančios organų sistemas. Tai - išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, cukrinis diabetas, sustiprėjusi ar susilpnėjusi skydliaukės funkcija, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos.
* Žarnų nepraeinamumas, sąaugos, divertikuliozė ar auglys gali spausti ar siaurinti žarnų spindį ir taip sukelti obstipaciją.
Ar gali sukelti rimtų pasekmių?
Kartais vidurių užkietėjimas gali sukelti ir komplikacijų - tai hemorojiniai mazgai, atsiradę dėl stanginimosi, išangės įplyšimai ar žarnyno gleivinės iškritimas. Nuo hemorojaus gydoma šiltomis vonelėmis, ant pažeistų vietų dedama ledo ar tepama specialiais tepalais. Išangės plyšimai ar žarnos gleivinės iškritimas prireikus operuojami. Kartais sukietėjusios išmatos gali įstrigti žarnyne taip stipriai, kad storoji žarna susitraukdama nepajėgia jų išstumti. Ši būklė vadinama išmatų kamščiu ir dažniau pasireiškia vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. „Išmatų kamštis“ iš pradžių yra suminkštinamas išgeriant mineralinio vandens ar aliejaus bei klizmomis. Vėliau, kai suminkštėja, gydytojas gali jį susmulkinti ir pašalinti.
Kaip gydomas vidurių užkietėjimas
Dieta. Maistas, kuriame yra pakankamas kiekis skaidulų (nuo 20 iki 35 g per dieną), padeda suformuoti minkštas, gausias išmatas. Daug skaidulų turi šie maisto produktai: pupelės, nesmulkinti grūdai, kviečių sėlenos, švieži vaisiai, daržovės - šparagai, kopūstai, morkos. Naudingas pakankamas vandens ar kitų skysčių - vaisių ir daržovių sultys, netiršta sriuba - vartojimas. Žmonėms, turintiems polinkį į vidurių užkietėjimą, svarbu riboti maisto produktų, turinčių mažai skaidulų (ledų, sūrio, mėsos, perdirbto maisto), vartojimą.
Gyvenimo būdas. Kasdienė mankšta ir užtektinai laiko, skirto tuštinimuisi, taip pat sumažins vidurių užkietėjimą. Be to, nereikia ignoruoti atsiradusio noro tuštintis.
Laisvinamieji vaistai. Daugumai žmonių, kurių viduriai užkietėję nestipriai, laisvinamųjų nereikia. Tačiau tiems, kurie pakeitė gyvenimo būdą, o viduriai vis vien užkietėję, trumpai rekomenduojamas gydymas vaistais ar klizmomis. Taip sulėtėjusi žarnyno veikla vėl suaktyvinama. Laisvinamųjų yra įvairiausių formų: sirupų, skysčių, tablečių, miltelių ir granulių pavidalu.
