TAPO SAVO MOTERS ŽUDIKU
Irena ZUBRICKIENĖ
Kaunietis Vytautas Aldonis (52 m.), teisiamas už sugyventinės nužudymą, negalėjo paaiškinti, kuo moteris jį įžeidė, kad sukėlė tokį šiurpų jo įtūžio protrūkį: ant nužudytosios kūno ekspertai nustatė mažiausiai 50 smūgių į įvairias kūno vietas pėdsakus.
MUŠDAVOSI, BET NESISKYRĖ
Vytautas Aldonis ir Virginija Januškevičienė kartu gyveno apie 9 metus. Augino 8 metų dukrelę, kurios priežiūra pastaruoju metu kėlė aplinkiniams nerimą, nes tėvai girtavo. Virginija bendravo ir su savo suaugusiais sūnumis iš pirmosios santuokos, ir su broliu bei kitais giminaičiais, kuriems buvo skundusis, jog sugyventinis kartais pakelia prieš ją ranką. Šie buvo matę mėlynių ant Virginijos veido ir kūno, bet per daug nesigilino, nes žinojo, kad ji irgi išgeria kartu su Vytautu.
Apie sugyventinių garsius barnius žinojo ir kai kurie kaimynai, pasipiktinę, kad dažnai matydavo neblaivią Virginiją, tačiau pasiskundusios moters jie neguosdavo - liepdavo kreiptis į teismą. Šie kaimynai buvo linkę labiau užstoti Vytautą, kurį pažinojo nuo seniau, ir tikino, kad anksčiau jis buvęs labai tvarkingas vyras, aktyvus visuomenininkas, pasikeitęs tik po skyrybų su žmona. Kaimynai minėjo, jog išgertuvių ir barnių triukšmas dažniausiai kildavo iš ligonio Jono buto, o V. Aldonio bute neva niekas nesirinkdavo.
Tik buvusi Vytauto žmona, liudijusi teisme, negailėjo blogų žodžių buvusiam sutuoktiniui: prieš 12 metų su juo išsituokusi moteris pasakojo, kad nebegalėjo pakęsti vyro smurto - mušdavęs ir ją, ir sūnų, tampydavęs už plaukų, spardydavęs į pilvą, grasindavęs peiliu. Moteris tvirtino, kad vyro elgesys galėdavo pasikeisti per kelias minutes. Tai jai kėlė baimę, todėl, nutarusi kartu nebegyventi, išvyko į Angliją, o netrukus išgirdo, kad Vytautas susiradęs kitą moterį.
GLOBODAMI "PRAMOGAUDAVO"
Pastarąjį mėnesį iki 2007-ųjų spalio 14-osios, kai įvyko Virginijos Januškevičienės mirtimi pasibaigęs konfliktas, sugyventiniai prižiūrėjo ir slaugė neįgalų savo kaimyną Joną Bružą, gyvenantį tame pačiame daugiabutyje. Kartais globėjai likdavo pas ligonį ir nakvoti. Anot Vytauto, būdavę, kad Jonas duoda jam pinigų ir, paprašęs nupirkti vaistų ar maisto, kartu paprašo ir degtinės, vyno. Tuomet globotinio bute prie stalo susėsdavę visi trys.
Panašiai buvo ir lemtingąją dieną - Vytauto parneštu alkoholiu mėgavosi Jonas ir abu globėjai. Paskui Vytautas teigė skaitęs laikraščius ir nuobodžiavęs. Anot jo, vakarop Virginija, būdama virtuvėje, ruošė maistą ir kažkodėl pradėjo priekaištauti sugyventiniui, jį keikti. Vytautas teisme tikino nesupratęs savo moters nepasitenkinimo priežasties, tačiau, kai nepavykę jos nuraminti, supykęs, nes jautęsis žeminamas, įžeidinėjamas. Anot Vytauto, jį bene labiausiai suerzino sugyventinės grasinimai, esą tuoj sugrįšiąs iš Danijos jos sūnus Vaidas ir užmušiąs jį. Šiuos grasinimus esą palydėjo grėsmingas moters mostas prieš Vytautą, rankoje laikant stalo įrankį. Neapsikentęs Vytautas paleido į darbą kumščius ir daužė moterį tol, kol atsitokėjęs išgirdo jos silpnai ištartą: "Kodėl tu mane muši?"
PADĖTI NEGALĖJO
Sugyventinių muštynės vyko virtuvėje, tad kitame kambaryje gulėjęs buto šeimininkas Jonas girdėjo, anot paties, tik keistus dunksėjimus. Padėti maldaujančiai jos nebedaužyti moteriai jis negalėjo. Kai po muštynių Virginija dar atnešė Jonui vakarienę, šis, matydamas suveltus jos plaukus ir mušimų žymes ant veido, suprato, kas vyko virtuvėje, bet nepagalvojo, kad tai baigsis labai liūdnai. Moteris atsigulė miegoti, ir Jonas girdėjo, kad prašė Vytauto prie jos nelįsti, nes esą visur skauda. Beje, Jonas liudijo pažįstąs Vytautą apie 5 metus ir žinąs, kad jis - žiaurus, užgaulus, impulsyvus žmogus.
Rytą Vytautas pakilo iš miegų pirmas. Jam nepatiko, kad Virginija dar ne virtuvėje. Paraginęs savo moterį nešti pusryčius globojamam Jonui ir nesulaukęs atsikvėpiant, jis nutraukė nuo Virginijos antklodę ir, Jono liudijimu, trenkė per veidą bei nutempė ant grindų. Virginija vis tiek nepajėgė atsikelti, tad Vytautas ją įkėlė atgal į lovą. Pamatęs, kad moteriai iš burnos bėga kraujas, sugyventinis iškvietė greitąją pagalbą ir pradėjo demonstruoti rūpestį.
Į ligoninę vežama V. Januškevičienė buvo labai silpna, o kitą dieną po operacijos mirė. Medikai šiurpo pamatę tiek daug mušimo žymių ant pacientės kūno. Anot jų, mirtį prišaukė du galingi smūgiai į galvą.
VISŲ SMŪGIŲ NEPRIPAŽINO
Dėl nužudymo apkaltintas V. Aldonis bandė įtikinti teismą, kad tiek daug smūgių jis savo moteriai nesudavęs. Vyras priminė, kad Virginija prieš kelias savaites, būdama neblaivi, nukrito nuo palangės globotinio Jono bute ir stipriai susimušė galvą, dėl ko net gulėjo ligoninėje. Taip pat kaltinamasis "prisiminė", kad prieš kelias dienas sugyventinė grįžo į namus neva nežinia kur sumuštu veidu. Tačiau teismo medicinos specialistai nustatė, kad mirtis moterį ištiko nuo lemtingąjį vakarą jai suduotų dviejų stipriausių smūgių į galvą.
Anksčiau neteistam Vytautui Aldoniui už sugyventinės nužudymą Kauno apygardos teismas paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo priteistas 106 tūkstančių litų ieškinys dviem nužudytosios vaikams ir Ligonių kasai (už gydymą). Nužudytos Virginijos mažamete dukrele pasirūpinta tuoj po tragedijos - išgyvenančią dėl mamos netekties mergaitę globoja dėdės, motinos brolio, šeima.
