REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vaikų traumas skaičiuoja medikai

Neseniai į Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Chirurgijos centrą iš Švenčionių rajono buvo atvežtas sunkiai sužalotas berniukas. Kaip teigė šio skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Jonas Vencius, 12-metį Nerijų užpuolė ir žiauriai sukandžiojo svetimas šuo. Vaikas pateko į ligoninę labai sunkios būklės, stipriai nukraujavęs. Medikai ant nelaimėlio veido, rankų ir kitų kūno vietų suskaičiavo net apie 20 plėštinių-kąstinių žaizdų (kai kurios buvo gana gilios). Jas sutvarsčius, susiuvus, mažasis ligonis buvo paguldytas į Reanimacijos skyrių. Vėliau, būklei pagerėjus, Nerijų dar penkias paras gydė ir stebėjo traumatologinio skyriaus medikai. Dabar jis jau namuose. Gydytojo J. Venciaus teigimu, berniukas patyrė labai sunkią, neeilinę traumą, todėl ateityje jo laukia dar ne viena operacija. Ypatingos priežiūros pareikalaus Nerijaus veidas. Siekiant, kad ant veido neliktų didelių randų, jam skirtas priešrandinis gydymas. Medikas labiausiai džiaugėsi tuo, kad žaizdos nesupūliavo. Paprastai šuns dantų (jis gi jų nevalo) paliktos žaizdos labai stipriai pūliuoja, sunkiai gyja. Tokie sužalojimai nesiuvami, mediko žodžiais tariant, - žaizdos neuždaromos, paliekami tiktai specialūs drenai pūlių nutekėjimui. Kadangi buvo sukandžiotas vaiko veidas, įprastą taisyklę medikams teko pažeisti (tik kai kurios žaizdos buvo susiūtos specialiomis siūlėmis), kad nebūtų pakenkta berniuko išvaizdai.. Dr. J. Venciaus teigimu, paprastai per metus į Vilniaus universiteto ligoninės traumatologinį skyrių patenka apie 50 šuns sukandžiotų vaikų. Jų sužalojimai būna labai įvairūs. Neseniai buvo atvežtas berniukas (jis vėliau buvo gydomas Mikrochirurgijos skyriuje), kuriam šuo nukando nosį. Medikams teko nemažai paplušėti atliekant plastinę operaciją. Mat nuo jos sėkmės priklausys nelaimėlio išvaizda.

REKLAMA
REKLAMA

Vaikų priešas - net kavos puodelis

Dr. J. Vencius pripažįsta, jog žiema - tai metas, kai labai padaugėja įvairias nudegimų traumas patyrusių vaikų. Kai lauke blogas oras, šalta, mažieji priversti sėdėti namuose, tarp keturių sienų. Nesugalvodami įdomesnių užsiėmimų, neretai į rankas paima degtukus arba nusidegina netvarkingai įrengtais savadarbiais šildymo prietaisais, prisilietę prie karštų krosnies durelių ir t. t. Patys mažiausieji, kūdikiai, net trumpam palikti be suaugusiųjų priežiūros, dažniausiai apsiplikina karštu vandeniu. Paprastai tokiais atvejais kaltos būna motinos... Pagrindinė jaunų mamyčių patalpa žiemą yra virtuvė. Jos mėgsta savo kasdienybę praskaidrinti kava. Užsiplikiusios aromatingo gėrimo, palieka jį vaikui prieinamoje vietoje. Mažyliai labai mėgsta pamėgdžioti savo gimdytojas, todėl, šioms vos spėjus nusisukti, neturėdami saugos jausmo, čiumpa puodelį į rankas ir apsiplikina. Tai labai pavojinga, nes mažylių oda yra kelis kartus plonesnė nei suaugusiųjų, ji greitai ir giliai pažeidžiama. Tokie nudegimai dažnai pavojingi vaikų gyvybei. Dr. J. Vencius sako, jog vaiko delniukas su pirštais sudaro 1 procentą viso jo kūnelio. Du-trys procentai kūno nudegimo jau gali kelti rimtą pavojų gyvybei (kūdikiams kartais labai pavojingas ir 1 procentas kūno nudegimo, o vyresniems vaikams - 10 procentų).

REKLAMA

Šaltas vanduo ne tik nuskausmina...

Norint išvengti skaudžių pasekmių, reikėtų visam laikui atsiminti, jog, atsitikus tokiai nelaimei, nudegintą kūno vietą būtina kuo skubiau atšaldyti. Tokiais atvejais nebūtina ieškoti ledo - tinka iš čiaupo tekantis vanduo. Nudegusią vietą reikėtų šaldyti bent pusvalandį. Tai labai svarbu, be to, šaltas vanduo veikia kaip nuskausminamieji. Galimos ir trumpos pertraukėlės. Būtina atsiminti, jog kuo greičiau pradėsime šaldyti nudegintą vietą, tuo lengvesnės bus pasekmės. Didžiausia klaida, kurią dažniausiai daro nukentėjėliai arba jiems pagelbėti bandantys artimieji, tai skubėjimas nuvilkti drabužius apnuoginant nudegintas vietas. Iš tiesų reikėtų šaldyti per drabužius. Pasaulinė medikų praktika rodo, jog tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Netgi pateikiamas klasikinis pavyzdys - štai motina pirmiausia puolė nuvilkti karštu vandeniu apiplikyto sūnaus švarkelį, o paskui numovė kelnytes. Rezultatas buvo akivaizdus - nudegimai ant vaiko kojyčių buvo žymiai stipresni nei ant nugaros, nes prabėgo daugiau laiko, kol jos buvo pradėtos šaldyti. Taigi, kišti į šaltą vandenį nudegusią ranką ar koją, pilti vandenį tiesiai ant drabužių reikia tą pačią akimirką, nes tai padės išvengti rimtų pasekmių. Jokiu būdu pirmąsias 24 valandas po nudegimo tos vietos negalima tepti nei aliejumi, nei kiaušinio tryniu, barstyti miltais ar krakmolu, nes šios priemonės (ypač aliejus) tiktai sustabdo šilumos pasišalinimą. Medikų nuomone, nudegintos vietos atšaldymas efektyvus būtent vieną parą, nes įrodyta, jog per šį laiką dar galima sumažinti nudegimo dydį.

REKLAMA
REKLAMA

Atšaldžius nudegintą vietą, atsiradusių pūslių ar žaizdos niekuo tepti nereikia. Norint ją apsaugoti nuo infekcijos ir galimų komplikacijų, būtina uždėti sterilų tvarstį. Tokiam ligoniui reikėtų duoti gerti daug skysčių (ypač jei buvo stipriai apsideginęs), šiek tiek nuskausminamųjų (tiktai tokių, kurie gerai žinomi, pavyzdžiui, paracetamolio arba šiuo metu itin populiaraus dolmeno). Jei nudegimas nedidelis, nebūtina kviesti greitosios medicininės pagalbos, tačiau jeigu traumos sunkios - reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Į ligoninę guldomi ir ilgesnį laiką stebimi visi, net ir nestipriai apsideginę kūdikiai. Kol kas medikai neturi specialių prietaisų, kuriais būtų galima iškart nustatyti nudegimo gylį. Atsakymą į šį klausimą gydytojai gali pateikti po 2-3 parų. Tuomet ir galima nuspręsti, ką toliau daryti, kokius medikamentus taikyti, ar bus reikalingas chirurginis gydymas ir t. t.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oda persodinama pažangiausiu metodu

Dr. J. Venciaus teigimu, jo vadovaujamo skyriaus medikai, kurie yra Europos klubo nariai, dalyvauja daugelyje tarptautinių konferencijų, savo veiklos srityje yra labai pažengę į priekį. Ateinantį rudenį Lietuvoje vyks pasaulinis kongresas, nagrinėsiantis kūdikių iki vienerių metų nudegimų gydymo problemas. Šiuo metu minėtos ligoninės medikai jau gali tikėtis teigiamų rezultatų, gydydami net 50 procentų kūno paviršiaus nudegusius vaikus. Paprastai tokius ligonius tenka operuoti. Labai sėkmingai taikomi nauji pažangūs odos persodinimo metodai, kai transplantantu tampa galvos oda. Šio gydymo metodo Vilniaus universiteto ligoninės traumatologinio skyriaus chirurgus mokė garsus Šveicarijos profesorius. Dabar visas šias operacijas jie atlieka savarankiškai ir gana sėkmingai. Galbūt kyla klausimas, kodėl imama galvos oda? Dr. J. Vencius paaiškino, jog galva sudaro apie 9 procentus viso vaiko kūno. Svarbiausia, jog ji labai greitai atauga, išsaugomi plaukai ir todėl nebelieka pavojaus, kad ateityje žmogus bus plikas. Beje, jau po savaitės odą, kaip transplantantą, galima imti pakartotinai. Be to, medikai naudojasi tokiais prietaisais, kurie leidžia paimtos odos plotą padvigubinti.

REKLAMA

Dr. J. Vencius prisipažino, jog mažieji ligoniai, kuriuos jam teko gydyti, neužmirštami. Jis prisiminė ir dvynukes iš Šiaulių. Mergyčių gyvybės išgelbėtos, tačiau ateityje joms teks iškęsti dar daug operacijų, iš jų ir plastinių. Per metus maždaug 150 ligonių tenka gydyti nudegimus.

Kūdikių galvytė - labiausiai pažeidžiama

Daug vaikų į ligoninę patenka patyrę įvairias kitas traumas bei lūžius. Pavyzdžiui, per metus chirurginiame skyriuje galvos sužalojimus gydosi apie 500 vaikų. Dažniausiai susižaloja maži vaikai, kūdikiai, nukritę nuo stalo ar lovos, žengdami pirmuosius savarankiškus žingsnius. Jaunos, nepatyrusios mamos paguldo savo kūdikį ant lovos ar stalo krašto. Kadangi vaiko galvytė žymiai sunkesnė, todėl versdamasis ar sukdamasis jis krenta būtent galva žemyn... Ji labiausiai ir nukenčia... Didžiausia bėda, kad mažylius prižiūrinčios auklės arba močiutės nepasako, kad vaikas nukrito ar susimušė galvytę. Po tokios traumos atsiranda hematoma ar iškyla gumbas, tačiau tėvai arba visai nesikreipia į medikus, arba tai padaro pavėluotai. Aišku, vaikai į šias traumas reaguoja skirtingai, ir prognozuoti jų tolimesnį gyvenimą yra sunkiau. Todėl, nukritus mažyliui net ir iš mažo aukščio, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus. Ypač reikėtų susirūpinti, jei po traumos vaikas būna neramus ar vemia (tai pirmasis rimtos traumos požymis) - tokiu atveju būtina kuo greičiau vykti pas medikus.

REKLAMA

Pavasaris papildys ligoninės palatas

Dabar medikai su nerimu laukia pavasario: vaikai išsitrauks iš sandėliukų dviračius, riedlentes, taps akyvesni, ims laipioti po medžius, karstytis tvoromis - traumų tikrai padaugės. Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu į ligoninės chirurginį skyrių per parą paguldoma maždaug po 5 ligonius, tai pavasarį šis skaičius išauga iki 20. Per metus čia gydoma per 3 000 mažųjų ligoniukų. Dėl to tėveliai iš anksto turėtų patikrinti dviračių stabdžius, ratus, padangas. Reikėtų nupirkti šalmus - tai viena iš labai patikimų apsaugos priemonių. Aišku, reikėtų pasidomėti ir aplinka, kurioje vaikai žais, praleis daugiau laiko. Aptikus bent menkiausią kliūtį, kuri gali tapti susižalojimo priežastimi, reikėtų ją pašalinti. Saugi aplinka padės išvengti nelaimių ir ilgo gydymosi ligoninėse...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų