Pasiutligė - visai šalia...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Nors daugelyje Europos šalių pasiutligė laikoma užmiršta liga, Lietuvoje tokių susirgimų pasitaiko gana dažnai, o pastaraisiais metais ypač pagausėjo. Antai nuo metų pradžios jau nustatyta per 300 gyvūnų pasiutligės atvejų, arba kone trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiemet vienas žmogus nuo pasiutligės mirė (pernai irgi užregistruotas vienas mirtinas atvejis - Prienų rajone mirė pasiutlige susirgęs penkiametis). Didžiausia rizika susirgti pasiutlige yra Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus apskrityse.
Vienas paskutiniųjų pasiutligės atvejų užregistruotas Klaipėdos rajone. Pagailėję ant kelio rastos, kaip pasirodė, sužalotos voveraitės, klaipėdiečiai ją parsivežė į namus. Tačiau augintinė buvo nedraugiška - savo naujuosius šeimininkus netrukus apkandžiojo. Kilus įtarimui, kad gyvūnėlis gali sirgti pasiutlige, nukentėjėliai kreipėsi į Gyvūnų globos tarnybą. Specialistai iškart įtarė, kad voveraitė serga pasiutlige, mat ji buvo tarsi apdujusi, vangiai judėjo. Kitą dieną voveraitė nustipo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad voverė tikrai sirgo pasiutlige. Taigi gyvūnėlio pagailėjusiai šeimai prisiėjo skubiai pasiskiepyti, o vietovės, kurioje voveraitė buvo surasta (Endriejavo seniūnijos miškai), paskelbti pasiutligės zona.
Gegužės pradžioje pasiutligės atvejų užregistruota ir Biržų rajone. Į šio rajono Kačionių kaimo gyventojo Zenono K. sodybą atklydęs usūrinis šuo susipjovė su sodybą saugojusiu šeimininkų šunimi. Po šio įvykio praėjus porai savaičių, namų sargas nudvėsė. Kilo įtarimas, kad jis galėjo būti užkrėstas pasiutlige, kai apkandžiojo usūrinis šuo, todėl buvo atlikti šuns galvos smegenų tyrimai. Jie buvo teigiami.
Beveik tomis pačiomis dienomis usūrinis šuo apsilankė ir Biržų rajono Ripeikių kaimo gyventojos Nijolės K. sodyboje. Laukinis gyvūnas elgėsi gan įtartinai, todėl kaimiečiai jį sugavo ir užmušė. Įtarimai, kad usūrinis šuo sirgo pasiutlige, pasitvirtino atlikus tyrimus.
Na, o kovo pabaigoje nuo pasiutligės mirė Švenčionėliuose (Švenčionių r.) gyvenęs 75 metų vyras. Jis į ligoninę buvo atvežtas jau su ryškiais pasiutligės simptomais (buvo labai susijaudinęs, piktas, agresyvus, save kandžiojo ir kitaip žalojo, kėlė pavojų aplinkiniams, dangstėsi nuo šviesos ir kt.), tad medikai tokiais atvejais jau yra bejėgiai kuo nors padėti. Ištyrus mirusiojo smegenis paaiškėjo, kad jis buvo užsikrėtęs mirtina liga.
Kaip paaiškėjo, miestelio gyventojas galėjo užsikrėsti pasiutlige nuo prieš keletą mėnesių pastipusio savo šuns. Nudvėsusį gyvūną šeimininkas užkasė kieme greičiausiai net neįtardamas, kad šuo galėjo sirgti pasiutlige.
Virusas - mirtinai pavojingas
Gydytojų infektologų teigimu, pasiutligę sukelia virusas, kurį platina šunys, katės, žiurkės, vilkai, lapės, karvės, kiaulės, arkliai, paukščiai ir kiti gyvūnai. Užsikrečiama, kai pasiutęs gyvulys žmogui įkanda ir su seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Kartais gali užtekti ir to, kad ant odos patektų sergančio gyvulio seilių.
Šunų pasiutligė, medikų teigimu, paprastai pasireiškia ypač išreikštu susijaudinimu. Išsiplečia šuns vyzdžiai, šuo be perstojo laižo įkandimo vietą, gali pabėgti iš namų, iš niekur nieko užpulti ir apkandžioti žmones ar kitus gyvūnus, ryti neėdamus daiktus ir t. t. Sustiprėja seilėtekis, šuo gali pradėti vemti. Po kelių dienų gyvūną apima paralyžius, galiausiai ištinka mirtis.
Todėl pastebėjus, kad namų sargas ėmė keistai elgtis, reikėtų skubiai kviesti veterinarinę tarnybą ir jokiu būdu prie šuns neiti, nesiliesti, jo neglostyti. Pasitvirtinus įtarimams, kad gyvūnas sirgo pasiutlige, būtina vykdyti visus gydytojo nurodymus (pasiskiepyti, sunaikinti arba gerai išdezinfekuoti drabužius ir daiktus, kuriais buvo liestas sergantis gyvūnas, ir kt.).
Na, o jei kur nors gamtoje įkando įtartinas gyvūnas, žaizdą reikia kruopščiai praplauti muilo tirpalu, kraštus patepti jodu ir, negaištant nė minutės, skubėti į gydymo įstaigą. Čia bus paskirti skiepai nuo pasiutligės, kurių trukmę nustatys gydytojas.
Gydytojų infekcionistų teigimu, pasiutligė pasireiškia ligonio agresyvumu, kūno traukuliais, nežymiu karščiavimu. Apima bendras silpnumas, sutrinka miegas ir rijimas. Ligonis negali pakęsti ryškesnės šviesos, triukšmo ir skersvėjo (visa tai jam gali sukelti traukulius), kūno temperatūra vis kyla. Galop prasideda haliucinacijos, ligonio kalba tampa nerišli, jį ima kankinti baimė, temsta sąmonė.
Liga paprastai pasireiškia nuo pasiutlige sergančio gyvūno įkandimo praėjus 30-60 dienų, nors pasitaiko, kai pirmieji ligos požymiai išryškėja jau dešimtą parą arba tik po kelių mėnesių ar net pusmečio, metų (inkubacinis periodas priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusio asmens amžiaus, paskiepijimo laiko, imuninio atsparumo ir kt.). Kaip žinia, nepasiskiepijus susergama, o susirgus - mirštama. Beje, net ir skiepyti asmenys gali jausti laikinus paralyžiaus simptomus.
Profilaktika
Kaip minėta, pasiutligę platina beglobiai šunys, katės, sergantys gyvuliai ir, be abejo, laukiniai gyvūnai (lapės, usūriniai šunys, mangustai, vilkai ir kt.) bei paukščiai. Todėl būtina profilaktinė priemonė kovojant su šia pavojinga liga - naminių gyvūnų apsaugojimas nuo laukinių žvėrių ir valkataujančių šunų, kačių bei kitų gyvūnėlių apkandžiojimo. Be to, gyventojai privalo laikytis nustatytos laikomų gyvūnų skiepijimo tvarkos, o įtarus, kad gyvūnas užsikrėtė ar serga pasiutlige, kuo skubiau jį izoliuoti. Įtarimams pasitvirtinus, turi būti nedelsiant išaiškintas ir likviduotas infekcijos židinys.
Pasiutligės diagnozė patvirtinama atitinkamais tyrimais. Įtariant, kad sirgo pasiutlige, gyvulys skrodžiamas itin atsargiai. Tyrimams atiduodamas šviežias gyvūno lavonas (jei gyvūnėlis smulkus) arba galva, arba tik smegenys (jei gyvulys - stambus).
Visi sergantys pasiutlige gyvuliai yra nedelsiant sunaikinami. Užmuštų ar nugaišusių gyvūnų lavonai deginami - lupti odą griežtai draudžiama. Sergančių pasiutlige gyvulių negalima gydyti ar skiepyti nuo pasiutligės.
Vieta, kur buvo laikomi pasiutlige sirgę gyvuliai, taip pat inventorius, kiti daiktai turi būti skubiai dezinfekuojami, o už veterinarinių priemonių pasiutligei likviduoti nevykdymą traukiama administracinėn atsakomybėn.
Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo pasiutligės - skiepai.
