Sigitas STASAITIS
Kalėdos ir Naujieji metai - dvi didžiausios metų šventės, kurioms puošiama Kalėdų eglė. Na, rašyti apie eglučių žaisliukus būtų banalu, tad švenčių proga ištikimiems skaitytojams siūlome kitą panašią temą apie nuogo kūno puošimą.
Jei pakliūtumėte į televizijos žaidimą, kuriame reikia atsakyti, koks menas pats populiariausias ir kokios meno rūšies menininkų daugiausia pasaulyje, neskubėkite, nes milijoną matysite kaip savo ausis. Teisingas atsakymas - menas ant kūno ar kūno menas (kaip patinka). Ne, ne tas, kurį omeny turėjo Pociūnėlių bažnyčios vartus nugriovęs klebonas, užsisakydavęs iš užsienio parvežti "kūno meno" kasečių, kuriose nufilmuotos staiposi nuogos merginos. Nors šis menas taip pat labai populiarus, tačiau populiariausia pasaulyje tapyba ant kūno, kuria užsiima didesnė pusė pasaulio gyventojų! Juk pusė pasaulio gyventojų - moterys - neišeis iš namų dažais nenusipiešusios lūpų ir akių, nepasiryškinusios skruostų ir blakstienų. O kur dar indėnai, pigmėjai bei kariai, veidus išsigražinantys kur kas labiau nei drąsiausios moterys? O kur dar tatuiruočių mėgėjai?
Nebežinantys kuo dar šokiruoti, tapyti ant nuogų kūnų prieš kelis dešimtmečius ėmėsi moderniojo meno dailininkai. Tokių tapytojų turime ir Lietuvoje. Vienas jų - šiaulietis Paulius Arlauskas - mielai pasidalino savo patirtimi.
Užsukęs pas Paulių į namus žurnalistas menininką rado sėdintį prie molberto ir tapantį įprastą portretą. Paulius gana populiarus portretistas, jo portretus su astrologiniais bei mitologiniais ornamentais turi pasikabinę ne viena dešimtis Lietuvos ir Vokietijos verslininkų. Neatsitraukdamas nuo darbo P. Arlauskas ima pasakoti, jog tapyba ant nuogo kūno yra menininko kaprizas, laikinas užsiėmimas, prablaškanti prabanga. Ir ne tik Lietuvoje. Nors Paulius sako girdėjęs, jog už ištapytą kūną Vilniuje dailininkui yra sumokėta net 1 000 litų, tačiau tai, ko gero, tik vienetinė maloni išimtis. Žymiai dažniau už tapybą ant kūno dainininkui, nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje, iš viso nieko neužmokama (net už dažus), tad verstis vien šia meno rūšimi ir iš to gyventi tikrai neįmanoma.
- Tapyti ant kūnų menininkus paprastai kviečia į vakarėlius, komercinių objektų atidarymus, per madų pristatymus ar televizijos laidas, - toliau pasakoja P. Arlauskas, plonu teptuku ant drobės dailindamas kažkokio verslininko akį. - Kiek žmonių kūnų esu išgražinęs? Ogi tarp penkiasdešimties ir šimto.
Prieš keletą metų kažkokio renginio organizatoriai laužė galvas, kaip pritraukti kuo daugiau žiūrovų, kaip padaryti, kad apie renginį dar ilgai būtų kalbama. Buvo nutarta pasitarti su dailininkais - paprastai jie neblogi "pramaniūgos", vis iškrečia ką nors netikėto. P. Arlauskas pasiūlė žiūrovams pristatyti merginas-paveikslus.
"Nesupratom, - stebėjosi organizatoriai. - Tai visgi paveikslus ar merginas?
- O jūs suraskit kelias drąsias merginas ir patys pamatysit, - pasiūlė išradingasis dailininkas.
Organizatoriai prikalbino porą nebijančių apnuoginti krūtines drąsuolių. Rezultatas pranoko lūkesčius. Apie renginį buvo ne tik ilgai kalbama, bet ir ištapytas merginų krūtis rodė televizija, nuotraukas spausdino laikraščiai.
P. Arlauskas paaiškino, jog iš jo apie tapybą ant kūno imdami interviu žurnalistai visada klausia tų pačių dalykų. Visų pirma, ar lengva rasti modelių, ar merginos nesidrovi.
- Parašyk, kad jeigu tapydamas ant nuogo kūno jaudinuosi, tai tik dėl kūrinio kokybės, o ne dėl paties kūno. Mes, menininkai, nuogumo tiek prisižiūrėję, jog piešdami dažnai net užmirštame, kad prieš akis - gyva mergina ar moteris, o ne abstraktus modelis, meno priemonė. Kita vertus, kiekviena moteris supranta, kad jaunystė ne amžina ir kol ji nenuvytusi, kiekviena norėtų įamžinti savo nuogo kūno dailumą gražioje nuotraukoje ar tapybos drobėje. Tiesa, ne kiekviena moteris tai viešai pripažins. Taigi tokiose meninėse, nevulgariose nuotraukose bei tapybos darbuose nėra nieko smerktino ar nepadoraus, - taškus ant "i" sudėsto Paulius.
Pasak menininko, kartais dažus ant kūno jis užtepąs ne tik teptuku, bet ir pirštu. Jam nesvarbu, pažastyje ar ant krūties. Merginos to nelaiko priekabiavimu ir sėdi kantriai. Beje, ne viena jų yra užsiminusi, kad teptukas maloniai kutena jautrią krūtų odą, tačiau tai nesukelia erotinio jaudulio, kaip ir nesukelia apžiūra pas gydytoją.
Kai maždaug trečdalis kūno padengiama dažais - stebuklas! - dingsta paskutiniai erotiškumo pėdsakai ir tai gerai matyti nuotraukose. Kartais žmogus tampa toks margas, jog net sunku įžiūrėti, kad jis nuogas. Kai Paulius kūnus aptapo bronzos spalvos dažais, visi žiūrovai lyg susitarę klausia, ar tai nepavojinga gyvybei.
- Visi pamena pasakojimą apie berniuką, kuris, nudažytas aukso dažais, po kelių dienų mirė dėl to, kad jo oda nekvėpavo, - sako P. Arlauskas. - Tik niekas nežino, kur tai įvykę. Aš įsitikinęs, kad tai absoliuti nesąmonė. Žmogaus oda turi apsauginius refleksus. Jei kam nors dėl dažų pasidarytų bloga, visų pirma apimtų niežulys. Be to, dažus atkeltų iš odos gausiau išsiskyrę riebalai ir prakaitas, žmogus dažus nusidraskytų nagais, o ne pasyviai merdėtų.
Tapytojai ant kūnų savo modelių nekankina - tapo ne kokiais acetoniniais ar nuodingais automobilių dažais, o naudoja kūnui skirtą grimą, karnavalinius dažus, iš bėdos - nekenksmingą, lengvai nuplaunamą guašą ir akvarelę. Paulius sako dar negirdėjęs, kad dėl dažų būtų kas nors nukentėjęs. O štai patys tapytojai yra nukentėję nuo vieno modelio... tėvo. Viena labai norėjusi būti aptapyta mergina užmiršo perspėti, jog yra nepilnametė. Kitą dieną dukters spalvotas krūtis laikraštyje pamatęs tėtušis pasiuto, nulėkęs pas menininkus sukėlė isteriją, grasino teismais. Išpaišyti kūną kartais pageidauja ir vaikinai, tačiau jų gerokai mažiau, o ir žiūrovai labiau žavisi merginomis.
- Žinoma, tai labai trapus, trumpalaikis menas, kaip ir šukuosenų ar kulinarijos, - priduria Paulius Arlauskas. - Kartais tapai ištisą pusdienį, o mergina apeina ratą, lenda po dušu ir meno kaip nebūta. Tačiau visos jos nori prieš nusiprausdamos nusifotografuoti. Kai kurios net pusnuogės per šaltį bėga į namus pasirodyti savo mylimajam ar draugei.
Redakcijos bei P. Arlausko archyvo nuotraukos
( kūnas 1 - 10 ).
