Sulaikant "fantomus" kai kurių problemų sukėlė besislapstantis Saulius Mažeikis. Jo draugė, važiavusi į konspiracinį susitikimą su juo, žuvo autokatastrofoje Alytuje. Pareigūnai leido S. Mažeikiui dalyvauti mylimos moters laidotuvėse ir iškart po to jam ant rankų užsegė antrankius. "Fantomų" teismas baigėsi teisėjo R. Kairio paskelbtu nuosprendžiu: nusikalstamo susivienijimo egzistavimas nebuvo įrodytas, todėl teisiamieji nubausti tik už turto prievartavimą. Petras Kondrotas gavo trejus metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, o Erikas Beriozkinas ir Saulius Mažeikis - po dvejus metus bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Nepaisant patirtų nuostolių ir vadeivų izoliacijos, teismo oficialiai neegzistuojančia pripažinta gauja sėkmingai funkcionavo toliau. Likusieji laisvėje "išmušinėjo" skolas, kontroliavo sutenerius. "Trečioji gauja" niekam neketino užleisti savo vietos ir progai pasitaikius bandė paspausti "antruosius" - "Arbatinius".
Sužlugusios svajonės
Atlikdamas bausmę pataisos darbų kolonijoje P. Kondrotas planavo grįžęs į laisvę tapti vienvaldžiu Klaipėdos nusikaltėlių lyderiu. Jo sėbrai, tarp kurių buvo ir Venjaminas Gukalionokas, tokiems planams karštai pritarė. Kolonijoje Fantomas praleido vos pusę bausmės ir buvo paleistas kaip "tvirtai stojęs į pasitaisymo kelią". Deja, ilgai kurtų ambicingų planų laisvėje įgyvendinti nepavyko dėl įvairių priežasčių, o įvairių nemalonių nutikimų Fantomo daliai teko nemažai.
1998 metų gruodžio mėnesį pas P. Kondrotą atvyko V. Gukalionokas. Daugiabučio kieme nuaidėjo sprogimas ir Venjamino automobilis "VW Passat" bei dar du šalia stovėję automobiliai buvo smarkiai sumaitoti. Laimingo atsitiktinumo dėka V. Gukalionokas liko gyvas ir net nesužeistas. Tiriant šį sprogimą viena pagrindinių versijų buvo ta, jog Venjaminas nusižengė nusikaltėlių įstatymams ir nesiuntė už grotų pakliuvusiems draugams maisto, nešelpė pinigais. Vienas toks, kaip tik likus kelioms dienoms iki sprogimo, išėjo laisvėn. 1999 metų sausio mėnesį kažkas subadė Fantomo "Audi 200" padangas, išdaužė stiklus, o kovą į tą pačią "audinę" buvo įmestas bakelis su degiu skysčiu. Automobilis sudegė visiškai, tačiau P. Kondrotas jokių pretenzijų niekam neturėjo ir pareiškimą policijai rašyti atsisakė. Šių įvykių priežasčių veikiausiai reikėtų ieškoti to meto Fantomo veikloje. Sugrįžęs iš "zonos" "duonos kąsniui" P. Kondrotas užsidirbdavo tarpininkaudamas atgaunant pavogtus automobilius. Fantomas dažnai apgaudavo automobilių savininkus - pinigus paimdavo, o automobilio grąžinti net negalvodavo.
Pasodino pats save
Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato budėtojo pavaduotojas vyr. policininkas Gintaras Tunyla, laisvalaikiu dirbęs Moksleivių techninės kūrybos centre treneriu, stebėjo Strėvos gatvėje esančioje sporto aikštelėje kartingais važinėjusius savo auklėtinius. Prie netoliese stovėjusio jo automobilio kolegos laukė to paties komisariato kvotėja Regina Tučkutė. G. Tunyla priėjo prie bokserį "ganiusios" moteriškės ir paprašė, kad vestųsi savo keturkojį bičiulį į kitą vietą, nes šuo gainiojosi kartingais važinėjančius vaikus. Moteris buvo labai nepatenkinta tokiu pasiūlymu, tačiau galų gale vis dėlto su šunimi pasišalino. Pasibaigus treniruotei G. Tunyla jau ketino važiuoti namo, kai į aikštelę įsuko automobilis "Audi 200", iš kurio išlipo P. Kondrotas ir T. Lukauskas. Jie paklausė R. Tučkutės, kur esąs jos vyras, matyt, ieškodami G. Tunylos. Mergina atsakė, jog yra netekėjusi, ir gavo kumščiu į veidą. Tuomet vėl netikėtai atsiradusi "dama su šuniuku" parodė į pastatą, kur galėjo būti treneris. Fantomas su savo bičiuliu sutiko G. Tunylą ir išsiaiškinęs, kad lauke stovintis automobilis tikrai jo, netikėtu alkūnės smūgiu policininką partrenkė žemėn. L. Lukauskas ėmė jį daužyti metaliniu strypu, o P. Kondrotas bėgiojo aplink ir nelaimėlį spardė. Egzekuciją per langą pastebėjęs G. Tunylos kolega išbėgo laukan ir pagaliu trenkęs per ranką išmušė T. Lukausko išsitrauktą pistoletą, o po to porą kartų "užmetė" abiem G. Tunylos skriaudikams ir nuskubėjo kviesti policijos. P. Kondrotas ir T. Lukauskas skubiai išvažiavo, tad netrukus atskubėję pareigūnai rado tik žiauriai sumuštą savo kolegą. Prie Fantomo namų buvo surengta pasala ir jis buvo sulaikytas. P. Kondrotas atidavė pareigūnams dujinį pistoletą ir paaiškino, kad jam paskambino nėščia sugyventinė ir pasiskundė, jog ją skriaudžia. Abu su T. Lukausku jie atseit nuvažiavo aiškintis. Fantomas visą kaltę vertė pasislėpti sugebėjusiam T. Lukauskui, tačiau buvo nuteistas. Taip garsusis nusikaltėlis už grotų pasodino pats save. ONTT pareigūnams nereikėjo nei pasalų, nei kokio nors nusikalstamos veikos imitavimo modelio...
Nenurimo net už grotų
2000 metais Fantomas vėl įkliuvo, kai Klaipėdos ONNT, apygardos prokuratūros ir "Aro" pareigūnai jį sulaikė už turto prievartavimą. S. Daukanto gatvėje esančiame 6-ajame notarų biure buvo sulaikyti jo gaujos nariai Ramzilis Fachrislamovas (38 m.) ir Igoris Surupovas (34 m.), vertę klapėdietį V. K. pasirašyti buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nelaimėlis buvo prievartaujamas savo apartamentus iškeisti į žymiai prastesnį vieno gaujos nario butą. Dar du šios "operacijos" dalyviai - Leonidas Kravčenka (38 m.), įtariamas žmogžudyste, ir jo sūnėnas Olegas Kravčenka (23 m.) - buvo sulaikyti automobilyje, kur laukė savo sėbrų, o vėliau įkliuvo ir pats Fantomas, kuris sulaikytas pagal nukentėjėlio parodymus. Petras Kondrotas buvo nuteistas kalėti 6,5 metų, tačiau pasikeitus Baudžiamajam kodeksui, šių metų gegužės mėnesį bausmė sumažėjo dvejais metais. Pataisos namuose Fantomas nenurimo ir vieną dieną beeidamas į valgyklą buvo sužeistas peiliu į pilvą. Nors P. Kondrotas, kaip visuomet, niekam pretenzijų neturėjo ir teigė susižalojęs pats - nugriuvęs eidamas į plovyklą, tačiau jį teko gydyti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
"Arbatinius" globojo komisarai
1995 metų vasarą viename iš Palangos barų buvo sulaikytas "Arbatinių" lyderis 35 metų Vytautas Arbačiauskas, pareigūnų ieškotas ir slapstęsis jau nuo vasario mėnesio. Buvo manoma, kad jį bei jo bendrus globojo aukšti Klaipėdos VPK pareigūnai. Peno šioms kalboms davė faktas, jog "arbatinis" buvo sulaikytas, kai iš VRM sistemos išėjo vienas tuometinis Klaipėdos VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras. Slapta pažyma apie šio komisaro ryšius su nusikaltėliais dar prieš Naujuosius metus buvo perduota vidaus reikalų ministrui. Po dviejų parų Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas sankcionavo V. Arbačiausko suėmimą prevencine tvarka. Kiek anksčiau už grotų nukeliavo jo bendrai: 35 metų Alvydas Meškys, už chuliganizmą jau teistas Naurius Noreika (26 m.) bei tris kartus teistas Artūras Norkus (29 m.), pravarde Drakonas.
Savo "karjerą" V. Arbačiauskas pradėjo dirbdamas durininku uostamiesčio baruose ir restoranuose. Jis kultivavo rytų kovos menus, buvo kandidatas į bokso sporto meistrus, todėl fizinės jėgos dėka jau tada buvo išsikovojęs atitinkamą autoritetą ne tik tarp barų ir restoranų lankytojų. Subūręs savo grupuotę V. Arbačiauskas iš karto susidūrė su S. Gaidjurgio "komanda". Atviri konfliktai beveik visuomet pasibaigdavo "gaidjurginių" pergale. Dar 1992 metais kilusį konfliktą su S. Gaidjurgiu pastarajam padėjo išspręsti iš Panevėžio atvažiavę "tulpiniai". Grupė panevėžiečių parėmė "gaidjurginius" lemiamoje kovoje, kuri įvyko "Vėtrungės" restorano biliardinėje. Tuomet S. Gaidjurgio "jungtinės pajėgos" negailestingai susidorojo su V. Arbačiausko gauja. Žiauriai buvo sumuštas vienas iš "arbatinių" lyderių Kęstutis Šimas ir gaujos nariai. Su "tulpinių" lyderiais Sigitas glaudžiai bendradarbiavo ir palaikė draugiškus santykius ir vėliau. Ilgainiui įsivyravo savotiška pusiausvyra - S. Gaidjurgis "viešpatauja" Klaipėdoje, o V. Arbačiauskas "valdo" Klaipėdos rajoną. Jaunų, fiziškai stiprių ir nuolat sportuojančių "arbatinių" veikla nenutrūkdavo ir jų lyderiams sėdus už grotų. Kai buvo nušautas su šia grupuote sietas Vidas Lukošius, pradžioje manyta, kad pasidarbavo samdomi žudikai iš Rusijos, nes Aisėnų miške aptiktame kūne rastos ir kontrolinių šūvių žymės, tačiau vėliau pradėjo aiškėti, jog pasidarbavo savi - šitaip atsiskaitė už negrąžintas skolas.
Kaukazietiškas pėdsakas
Liepos pabaigoje Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai, VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir "Aro" vyrai surengė operaciją, kurios metu žvejybos uosto rajone buvo sulaikyti du kaukaziečiai Klaipėdos gyventojai Genadijus Cverianišvilis (37 m.) ir Levanas Josavas (39 m.). Šie "veikėjai" norėjo parduoti apie 150 000 padirbtų Vokietijos markių, du Izraelio gamybos automatus "Uzi" bei keturis pistoletus. Sulaikymo metu kaukaziečiai pro langą išmetė maišą su beveik 100 000 netikrų Vokietijos markių, tačiau jis nukrito tiesiog pastatą apsupusiems "Aro" pareigūnams į rankas. Dar keli maišai su panašiu turiniu buvo aptikti kaukaziečių nuomotame bute. Ekspertų nuomone, pinigai buvo padirbti gana profesionaliai - su pagrindiniais vandens ženklais ir metalo siūleliais. Panašių banknotų į policiją jau buvo atnešę apgauti turgaus prekeiviai. Sulaikant įtariamuosius bute buvo dar du asmenys, tačiau vienam iš jų pavyko pabėgti. Kažkodėl vienam iš sulaikytųjų pritrūko antrankių ir jis buvo paguldytas ant grindų su į galvą įremtu automato vamzdžiu. Vedamas į automobilį vyrukas netikėtai pastūmė priekyje ėjusį policininką ir leidosi bėgti. Aplinkui būriavosi žmonės ir vaikai, todėl bėglį bandyta stabdyti tik šūviais į orą, tačiau tai nepaveikė ir vyriškis dingo gretimų daugiabučių kiemuose.
Tuo pat metu prie "Naktigonės" parduotuvės pareigūnai sulaikė dar du turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvoje užsieniečius Zuchrabą Manafovą (25 m.) ir Bejakbulą Agajevą (33 m.), pravarde Bimbalas. Abu sulaikyti bandantys parduoti 224 gramus opijaus. Pas juos rasti revolveris "Nagan" ir pistoletas "Margolin" su šaudmenimis bei duslintuvais. Sulaikymo momentu narkotikų prekeiviai jais pasinaudoti nesuspėjo. Manyta, jog be vietinių "gangų" lyderių žinios ir pritarimo nei ginklų, nei narkotikų atvykėliai prekeiviai tokio masto nusikalstamos prekybos operacijų uostamiestyje nedrįstų vykdyti, nors tuo metu Klaipėdoje nebuvo lyg ir besislapstančio Sigito Gaidjurgio.
Bandė savintis svetimą "šlovę"
S. Gaidjurgio vardu uostamiestyje prisidengdavo ir kitų gaujų nariai, reketuodami paprastus piliečius ar verslininkus. Užtekdavo pasakyti, kad pinigai renkami Sigiui, ir nelaimėliai neatsikalbinėdami tuštindavo kišenes. Per tokius darbelius nukentėjo ir su S. Gaidjurgiu bandęs konkuruoti A. Kubilius. Jo gauja, prievartaudama turtą, atsiveždavo panašiai kaip S. Gaidjurgis apsirengusį žmogų, kuris sukinėdavosi atokiau. Nuožmus konfliktas kilo, kai kartą reketininkai ėmė "spausti" verslininkę, kurios sūnus sportuodavo drauge su S. Gaidjurgiu. Vyriškis paprašė Sigito neskriausti motinos, o šis jo vardu veikusius apsimetėlius patykojo verslininkės biure ir sučiupo nusikaltimo vietoje. Gaujos lyderį A. Kubilių ir jo bendrininką S. Gaidjurgis nuvežė į mišką ir žiauriai sumušė.
Kitame numeryje: Nauja žudynių serija
