"Jau keleri metai vargstu rinkdamasi avalynę, - rašo mūsų skaitytoja Viktorija Janušauskienė iš Vilniaus. - Bėda ta, kad vienos kojos didžiojo piršto kauliukas yra išsišokęs, skausmingas. Gal šios srities specialistas galėtų patarti, kaip tą kauliuką "sumažinti"? Esu girdėjusi, kad vienintelis būdas - operacija. O gal šiuo metu jau yra ir kitokių, neoperacinių, gydymo priemonių?"
Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas, Lietuvos pėdos chirurgijos draugijos prezidentas Jurgis Gavelis atkreipė dėmesį, jog "iššokę", deformuoti pėdos kauliukai - daugiausia moterų liga. Taip, manoma, yra dėl to, kad moterys avi nepatogią - aukštakulnę, smailiakulnę - avalynę, be to, moterų kojų raiščiai yra kur kas silpnesni nei vyrų.
Kas tai yra "iššokęs" kauliukas? Tai, anot gydytojo ortopedo, tokia liga, kuriai progresuojant pažeidžiamas sąnarys, jungiantis kojos nykštį su pėda.
Jei rankomis paliestume sąnariuką, jungiantį kojos nykštį su pėda, pajustume, kad jo nedengia joks apsauginis riebalų sluoksnis, kad iškart po oda - kaulas. Vadinasi, jei kasdien avimi bateliai yra siauroki, oda nuolat trinama tarp dviejų kietų paviršių - kaulo ir bato. Kadangi ta vieta vis dirginama, ilgainiui oda parausta, atsiranda sukietėjimų, patinimų, pajuntamas skausmas. Laikui bėgant ima kisti ir kauliuko padėtis: jis vis didėja, kietėja.
Na, o dėl neteisingos pėdos padėties ar per didelio svorio (nutukimas, nėštumo laikotarpis) nykščio padikaulis pradeda krypti į vidų. Kai į gydytoją kreipiamasi laiku (kol pėdos deformacija dar nežymi, iššokę kauliukai vos matyti), gali ir neprireikti operacijos: padikaulis mankštinamas, naudojamos specialios ortopedinės priemonės (tarp pirštų dedami silikoniniai įdėkliukai, į avalynę kišami supinatoriai, skiriama priemonių nuo uždegimo ir t. t.). Tačiau reikėtų atminti ir tai, kad jokios paminėtos priemonės pėdos deformacijos nesumažina - tik sustabdo tolesnį kitimo procesą.
Na, o kai ligonė į gydytoją kreipiasi pavėluotai (kai pėdos deformacija jau gana ryški, kai ne tik sunku rasti tinkamą avalynę, bet ir vargina kojos skausmas), vienintelė galimybė padėti yra operacija.
Pasak gydytojo ortopedo, kai piršto iškrypimo laipsnis yra mažas, pacientė po operacijos tą pačią dieną gali stotis ant pėdos (žinoma, reikia žengti labai atsargiai, pėdą statyti ant kulno, žingsniuoti vadinamąja lokio poza - į žemę remiantis šoniniais pėdos kraštais) ir tą pačią dieną išleidžiama į namus. Dar kurį laiką pavaikščiojama avint specialius ortopedinius batus, ir problemų kaip nebūta.
Tačiau jei piršto iškrypimo laipsnis yra gana didelis, prisieina atlikti didesnį pjūvį. Per tokią operaciją naudojami specialūs varžtai ir sraigtai. Kad šie įtvarai neišjudėtų iš vietos, pėdą būtina labai saugoti, ant jos neminti mažiausiai tris savaites, kartais ir ilgesnį laikotarpį. Kad būtų lengviau, visą šį laiką patariama vaikščioti pasiremiant lazdele ar ramentais.
Kai atliekama nedidelės apimties operacija, abi kojos sutvarkomos vienu metu (pasak gydytojo ortopedo, dažniausiai moteris vargina abiejų kojų "iššokę" kauliukai). Kai operacija yra sudėtingesnė, vienąkart išoperuojama viena pėda, po kurio laiko - kita.
Gydytojas ortopedas J. Gavelis pripažino, jog gydytojas negali šimtu procentų garantuoti, kad operacija bus sėkminga, mat kiekvienas organizmas yra savitas, individualus. Tiesa, pooperacinių komplikacijų, anot patyrusio gydytojo, pasitaiko labai retai.
Kur kas blogiau, girdi, delsti. Kaip minėta, jokie medikamentai ar ortopedinės priemonės iššokusių kauliukų į vietą neatstato - tai įmanoma tik atlikus operaciją. Na, o jei moteris delsia gydytis, ilgainiui gali užklupti kur kas rimtesnės problemos: neatlaikęs spaudimo, gali išnirti kojos nykščio sąnarys, gali pradėti vystytis artrozė, išdyla kremzlės, atsiranda išaugų ir t. t.
Gana dažnai, anot gydytojo ortopedo, pėdos deformuojasi nėščioms moterims. Mat šiuo laikotarpiu organizme pradėję gamintis hormonai daro įtaką jungiamajam audiniui - šis šiek tiek suminkštėja, dėl to atsipalaiduoja pėdos raiščiai. Nėščioms moterims pėda gali deformuotis ir dėl per didelio svorio (kai nėštumo metu priaugama 20 ir daugiau kilogramų).
Profilaktika
Pasak gydytojo ortopedo J. Gavelio, visų pirma moterys, rinkdamosi avalynę, turi žiūrėti ne į madą, modelio grožį, o į patogumą, kokybę. Optimalus bato kulniuko aukštis - 2,5-3 centimetrai. Avint aukštakulnius batelius pasikeičia įprasti atramos taškai, kojų pirštams tenka didesnis svoris, ilgainiui nykštys pradeda krypti į vidų, todėl aukštakulnius batelius patariama avėti tik išskirtinėmis progomis - ne kasdien. Tokių batelių turėtų atsisakyti stovimą darbą dirbančios moterys - kirpėjos, pardavėjos.
Reikėtų atminti ir tai, jog pėdai ne mažiau kenkia ir bekulnė avalynė, taip pat batai tiesiais, kietais, neišgaubtais padais, aukšta, kieta platforma.
Kojas, anot gydytojo ortopedo, reikia saugoti: namuose valgį gaminti ne stovint, o atsisėdus, radus valandėlę laisvo laiko, pėdas pamankštinti, į žemę atremiant pėdų kraštus ir sutraukinėjant pirštus. Patartina vasarą po pievą, pajūryje ant smėlio, ant nupjautų ražienų pavaikščioti basomis - tai puikus masažas pėdoms.
Nėščios moterys turėtų įsigyti ir nuolat mūvėti specialias elastines kojines, įsigyti pėdas stiprinančių vidpadžių, silikoninių įtvarų ar kitokių ortopedinių priemonių (jų pasirinkimas gana platus). Kadangi pėdų deformacija gali būti paveldėta, ypač daug dėmesio pėdų priežiūrai reikėtų skirti tuomet, kai šios problemos vargino jūsų tėvus.
Taip gydydavo anksčiau...
Kojos didžiojo piršto kauliuko augimą sustabdo tokios procedūros: 3 litrus vandens užvirinti, įdėti 50 g šalavijų, dar pavirti tris minutes, nuovirą palaikyti 10 minučių. Dalį skysčio įpilti į kitą indą ir įmerkti kojos pirštą. Palaipsniui pilti likusį skystį, pirštą laikyti mažiausiai 30 minučių. Po to sausai nušluostyti, uždėti foliją, o tarp pirštų įsprausti ritinėlį nuo siūlų, apvyniotą vata. Koją subintuoti ir laikyti per naktį. Rytą viską nuimti. Vakare tą patį skystį vėl pašildyti ir procedūrą pakartoti. Paruoštas skystis tinka naudoti du kartus. Gydymosi trukmė - du mėnesiai.
Pėdą gali deformuoti ir nuospaudos, atsirandančios taip pat dėl ankštos, nepatogios avalynės. Nuospaudos liaudiškai gydomos taip: svogūną užpilti 9 procentų acto skiediniu, indą sandariai uždaryti ir kambario temperatūroje palaikyti dvi savaites. Po to svogūną nuvalyti ir padžiovinti. Ant nuospaudos dėti maždaug 2 mm storio svogūno griežinėlį. Aplink nuospaudą patepti vazelinu, sviestu, taukais ar kitokiais riebalais. Nakčiai aprišti. Rytą koją pamirkyti ir atsargiai nuospaudą nukrapštyti. Jei ji didelė, procedūrą pakartoti.
Galima nuospaudas gydyti ir taip: vakare kojas išmirkyti ir prie nuospaudos pridėti citrinos odelę su minkštimu. Po 2-3 dienų procedūrą pakartoti. Po to kojas vėl išmirkyti ir nuospaudą nuimti.
Nutrintas kojas patariama palaikyti jonažolės nuovire (2 šaukštai žolės užpilami litru verdančio vandens). Po to sausai nušluostyti (ypač gerai nusausinti tarpupirščius), žaizdelę aprišti.
Daug problemų sukelia gausiai prakaituojančios kojos. Prakaitavimą mažina avižinių šiaudų ir ąžuolo žievės nuoviras; tinka pėdas kasdien po 20 minučių pamirkyti šiltame vandenyje, kuriame ištirpinta sauja druskos - po savaitės nemalonus kvapas pranyks, kojos nustos prakaituoti; prakaituojančias kojas reikia pabarstyti boro rūgšties milteliais - lengvai jais ištrinti, užsimauti švarias kojines. Vakare nuplauti vandeniu, ne karštesniu kaip 40-50 laipsnių. Prakaitavimas praeis po 2-3 savaičių.
Kai kojos smarkiai prakaituoja, nakčiai jas reikia pabarstyti susmulkinta ąžuolo žieve. Užmauti kojinę ir laikyti visą naktį. Rytą nuplauti šaltu vandeniu.
Kojos mažiau prakaituos, jei vakarais darysite actu ar citrinos rūgštimi parūgštintas voneles bei stiprios arbatos voneles. Paskui patepti aliejumi ar kitais riebalais.
