REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus savivaldybė vėl lipa ant to paties grėblio. Dar nespėjo ataušti istorija, kai buvo suimti be jokių konkursų sostinės gyventojams šaltą vandenį tiekusios bendrovės „Vilniaus vandenys" vadovai, o sostinės valdžia jau rezga naują įtarimų keliančią istoriją. Siekiama, kad prestižiškiausių Vilniaus dalių sanitarinį tvarkymą artimiausius trejus metus atliktų savivaldybei priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Grinda". Ir vėl - be konkurso.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutinį sykį konkursas sostinės aplinkai tvarkyti buvo surengtas prieš trejus metus. Anot Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Rimo Šerkšno, šiemet kelerių metų senumo sutartys jau baigiasi, bus sudarytos naujos. Bendrovėms, pretendentėms į nugalėtojas, tai gardus kąsnelis. Mat penkių sostinės dalių sanitarinės priežiūros vertė siekia arti 10 mln. litų.

REKLAMA

Valdininkai prieštaravo vienas kitam

Dėl trijų Vilniaus dalių sanitarinės priežiūros yra paskelbtas konkursas, jame dalyvauja 21 įmonė. Pasak R.Šerkšno, vokai su jų pasiūlymais bus atplėšti gegužės 19-ąją.

Antra vertus, Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas tvirtino, kad likusioms dviem, pačioms prestižiškiausioms, sostinės dalims - Senamiesčiui ir Antakalnio mikrorajonui - prižiūrėti nugalėtojas jau žinomas iš anksto. Tai savivaldybės įmonė „Grinda". Ją, anot R.Šerkšno, savivaldybė pasirinko be konkurso.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu kalbėdamas su „Respublikos" žurnalistu Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius tarytum prieštaravo Viešųjų pirkimų skyriaus vadovui, visaip išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo ir tvirtino, kad “jokių sprendimų dar nėra priimta, tai viso labo tik nuomonės".

Esą pasirėmė Europos praktika

Kad „Grinda" prižiūrės dvi Vilniaus dalis, netiesiogiai patvirtino ir Vilniaus savivaldybės administracijos Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas. Jis gerai žinojo, kokiu pagrindu savivaldybės įmonė gali laimėti be konkurso.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot E.Vilkicko, galimybė be konkurso savivaldybėms samdytis sau pavaldžias įmones atsirado kovo 2 dieną Seimui pakeitus įstatymus. „Žinoma, įmonės turi atitikti tam tikras sąlygas. Pirma, jų akcijos visu šimtu procentų turi priklausyti ją samdančiai savivaldybei. Antra, 90 proc. tokios be konkurso laiminčios įmonės veiklos privalo būti susijusios su ją samdančios savivaldybės veikla", - dėstė Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius.

Jo tvirtinimu, „Grinda" visiškai atitinka minėtus kriterijus. „Tokiam samdymui neprieštarauja ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktika - daug ES šalių yra įtvirtinę bendradarbiavimo formą tarp savivaldybių ir joms priklausančių įmonių. Teisinėje kalboje tai vadinama vidaus sandorių doktrina", - sakė E.Vilkickas.

REKLAMA

Pasiteisino sąnaudų tikrinimu

Tačiau R.Adomavičius vis tiek neigė, kad dviejų Vilniaus dalių sanitarinės priežiūros tvarkytojas yra žinomas iš anksto. „Kiek žinau, “Grindai" lyg planuojama atiduoti dvi teritorijas. Bet gal ir to nebus padaryta, galbūt nė vienos Vilniaus dalies šiai įmonei prižiūrėti nepatikėsime", - dūmė akis Vilniaus vicemeras.

Paklaustas, kodėl apskritai buvo svarstyta galimybė savivaldybės įmonei atiduoti prestižiškiausių Vilniaus dalių sanitarinę priežiūrą be konkurso, R.Adomavičius sakė, kad „taip būtų atsiradęs rinkos indikatorius". „Nors praėjusį kartą ir vyko konkursas, mums net ir nugalėtojų pasiūlytos kainos pasirodė labai aukštos. Jei kokią miesto dalį į savo rankas perimtų savivaldybės valdoma įmonė, mes per ją pažiūrėtume, kokios gi sanitarinio miesto tvarkymo sąnaudos yra iš tikrųjų. Suprantate, per savivaldybei priklausančią bendrovę tai būtų lengviausia padaryti", - tvirtino sostinės vicemeras.

REKLAMA

Savivaldybės įmonė jau susikompromitavo

Kad savivaldybėms priklausančios įmonės nėra pats geriausias indikatorius vienos ar kitos veiklos sferos rinkos sąnaudoms nustatyti, parodė kitos sostinei priklausančios įmonės „Vilniaus vandenys" pavyzdys. Prieš kurį laiką bendrovė paprašė Kainų komisijos 50 proc., iki 6,33 lito, padidinti tiekiamo vandens kainą Šalčininkų, Švenčionių ir sostinės gyventojams. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad toks prašymas grįstas toli gražu ne vien ekonominiais skaičiavimais.

Vos po kelių dienų dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė aukštus “Vilniaus vandenų" vadovus - generalinį direktorių Darių Norkų, pardavimų ir rinkodaros direktorių N.L., ūkio tarnybos viršininką T.B., konsultantą viešųjų pirkimų klausimais S.L.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įtariama, kad iš vilniečių surinkti pinigai buvo naudojami ir partijoms papirkti. Siekis padidinti tarifus buvo nulemtas “Vilniaus vandenų" biudžete atsiradus didžiulei finansinei skylei, kuri, be viso kito, didėjo ir dėl galbūt kyšiams, papirkinėjimams skirtų milžiniškų sumų.

Klausėme R.Adomavičiaus, ar jis nebijąs, kad po kurio laiko STT bus priversta apsilankyti ir „Grindoje"? Deja, ir į šį klausimą nesulaukėme tiesaus Vilniaus vicemero atsakymo.

Kęstutis Čilinskas - teisininkas:

Konkursai reikalingi tam, kad prekės ir paslaugos būtų nupirktos kuo pigiau. Labai blogai, kad konkursai pamirštami šiandien, kai už lango sunkmetis ir būtina taupyti kiekvieną centą. Juk šitaip sudaroma galimybė švaistyti pinigus. O teisė, priešingai, numato įvairius būdus, kaip suvaržyti pinigų švaistymą. Tam tikslui tarnauja ir skaidrūs konkursai. Jeigu ta akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriai suteikiama galimybė be konkurso teikti prekes ir paslaugas, tai daro dukart brangiau, nei tai būtų paskelbus konkursą, pažeidžiamas visuomenės interesas.

REKLAMA

Konkursų organizatoriai, stengdamiesi pateisinti be konkursų bendrovėms parduodamas prekes ir paslaugas, kartais remiasi Europos teise. Tačiau ši tikrai nenumato atvejų, kad tai būtų galima daryti nerengiant konkursų. Sakykite, ar galėtų ji vadintis Europos teise, jei sudarytų sąlygas nusipirkti prekę ar paslaugą brangiausiai?

Nesvarbu, kam priklauso įmonė - savivaldybei ar ne, konkursas privalo būti rengiamas. Negalima tokių dalykų daryti ir prisidengus tuo, kad tai yra, tarkim, savivaldybei ar valstybei priklausanti bendrovė.

REKLAMA

Manau, labai gerai problemas konkursų srityje yra išsprendę skandinavai. Ir tai padaryta socialiai jautriausioje komunalinių paslaugų, elektros tiekimo srityje. Ten yra sukurtos viešųjų paslaugų įstaigos, kurios negali turėti jokio pelno. Skirtingai nei pas mus, kai tarp komunalinių įmonių dauguma yra pelno siekiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės. Skandinaviška schema taikoma toms paslaugoms, kurias teikia valstybė ar savivaldybės ir jos yra monopolinės. Tuomet išvengiama paradokso, kai valstybė, kitaip tariant - mes patys, piliečiai, gaminame, pavyzdžiui, elektros energiją, parduodame ją „uabui", o po to iš jo vėl tą energiją nuperkame, bet jau primokėdami ir už „uabo" gautą pelną.

Vidmantas UŽUSIENIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų