REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žvelgdami į Lofoteno salas iš lėktuvo, matytume jas tarsi perlus, suvertus ant siūlo. Nors salos netoli viena kitos, tačiau skiriasi oro sąlygos, žmonių gyvenimo būdas, gamta, kultūra ir istorija.

REKLAMA
REKLAMA

Visas saleles šildo pro šalį tekanti Golfo srovė. Be jos salynas būtų atšiauri ir beveik negyvenama vieta.

REKLAMA

Žvejų kaimelyje džiūsta menkės

Į Lofoteno salas keliaujame autobusu. Turime puikią progą pro langus pasigrožėti ne viena, o daugeliu salelių, tarpusavyje sujungtų gausybės tiltų. Keliaudamas lėktuvu nepajustum

kiek mažai šios žemės žmogus paskelbęs sava, o važiuojant autobusu atsiveria tikrai nuostabūs vaizdai: namai atrodo tokie maži šalia aukštai iškilusių dantytų viršūnių. Krante stūkso plikos uolos, apsuptos smėlio ruožų, veikiamos bangų ir srovių jėgos. Šiaurės Norvegijoje gamta nulemia daugelį dalykų.

REKLAMA
REKLAMA

Į akis pirmiausia krito džiūstanti žuvis, iškabinta ant specialių medinių rėmų žvejų kaimelių pakraščiuose. Matyti, kad vieta žuviai džiovinti pasirenkama neatsitiktinė: dažniausiai tai aukštumėlės ar nuožulnoki šlaitai, nestokojantys saulės šviesos. Ant virvių džiovinamų žuvų galima išvysti ir kiemuose, ir namų palėpėse.

Tarsi didžiulės malkų stirtos jos sukrautos žvejo kieme esančioje pašiūrėje. Gidės pasakojo, kad balandžio pabaigoje padžiauta ant stovų menkė salyne užima 400 tūkst. kv. m, kasmet Lufutene pridžiovinama apie 16 mln. kg menkės (reikia turėti galvoje, kad išdžiūvusios žuvies svoris sumažėja net 80 proc., tačiau visas naudingąsias savybes ji išsaugo). Pasaulyje labiausiai vertinama vienoje mažoje Lufuteno salelėje – Rioste – džiovinta menkė. Čia – vėjų karalystė, palankiausias oras žuviai džiūti. Italės šeimininkės, gamindamos baccalao – itališką žuvies patiekalą – nė už ką nesutiks naudoti kitur džiovintos menkės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šių žuvų skonis neprimena mūsų tradicinių džiovintų žuvelių, kurias vyrai mėgsta kramsnoti prie alaus, nes čia jos džiovinamos nesūdytos. Ši tradicija išlikusi nuo seniausių laikų, kai žvejai dažnai stokodavo druskos. Tačiau skanu.

Naktį vaikštinėja tik romantikai

Akys gėrisi gausybe salų, salelių, didesnių ir vos išlindusių iš vandens. Prasidedant potvyniui su kiekvienu jūros atodūsiu salelės vis labiau nyra į vandenį, o žuvėdros iš visų jėgų bando išsilaikyti jų viršūnėse.

Svaigsti nuo kiekvieną akimirką besimainančio uolų ir salelių peizažo, nuo oro gaivos, nuo nepaprastai skaidraus ir žydro vandens. Vidurnakčio tylos ir ramybės nedrumsčia niekas: gali sutikti nebent panašių į save romantikų ir įsimylėjėlių.

REKLAMA

Vidurnaktį išvysti pirmus saulės spindulius. Taip, kraštovaizdį nuo gegužės 25 iki liepos 17 d. maudo vidurnakčio saulė. Aukso ir rausva spalva ji nudažo jūros platybėse plytinčias saleles, spalvotu taku nusidriekia per vandenį. Sakoma, kad rugpjūtį saulė gali būti dar gražesnė. Ji pakyla iš violetinės jūros, o leisdamasi vandenį nudažo tokiais atspalviais, kurių joks dailininkas negali atkartoti.





Žmona krante, vyras laive

Ant polių pastatyti medinukai, kuriuose prisiglaudėme – tai žvejų nameliai. Juose tikrai patogu: mat apsistojančiųjų laukia ne tik lovos ir dušai, bet ir modernios virtuvės su visa įranga: šaldytuvu, virykle, puodais, stalo įrankiais. Iš talpių autobuso bagažinių traukiame dėžes su maistu – gaminsimės vakarienę.

REKLAMA

Produktų visai kelionei atsivežėme su savimi – tai visai nesunku keliaujant autobusu. Mat kainos Norvegijoje, švelniai pasakius, labai kandžiojasi: už paprastą batoną tenka suploti apie keturiolika litų, todėl net labiausiai pinigų nestokojantis keliautojas būna linkęs pasitenkinti savo krepšio ištekliais. Dviem savaitėms mūsų „Neoplanas“ buvo tapęs vos ne gimtaisiais namais. Pripratome prie jo – jaukaus ir patogaus. Karšto vandens rūpestingų vairuotojų dėka niekada nestigo, sanitarinis mazgas prireikus buvo čia pat, nors be jo galima ir apsieiti: juk planuoti sustojimai degalinėse – kas kelias valandas. Sustojus autobusui pasimankštiname, pasivaikštome, ir ilgai nuleistų kojų užtirpimo kaip nebūta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA





Žvejyba – pagrindinė veikla

Žiemą norėdamas apsistoti nameliuose vietos nė su žiburiu nerastum – čia apsigyvena į žiemos žūklę suplaukiantys žvejai. Žvejyba – pagrindinis Lufuteno gyventojų užsiėmimas. Nesvarbu, kokios profesijos, kiekvienas lufutenietis žiemą gyvena vienu – žvejyba. Mat tuo metu į Norvegijos jūrą atplaukia neršti menkės. Iki 7–8 metų jos žaidžia Barenco jūroje, kol sulaukia brandos. Tada žuvys pasileidžia į nuostabią kelionę iki gimtųjų vietų – Lufuteno.

Žvejai išplaukia ankstyvą rytą ir, jei laimikis geras, sugrįžę ilgai doroja žuvį. Turistai, norintys pajusti Lufuteno salų dvasią, dažniausiai plaukia į jūrą su žvejais. Tą padarėme ir mes, juolab kad mūsų autobusas pagal taisykles turėjo stovėti atitinkamą valandų skaičių, kad vairuotojai deramai pailsėtų. Kaip neišnaudosi tokios progos ir neišplauksi į atvykėliams specialiai organizuojamas žvejybos išvykas egzotiškais, praėjusiojo amžiaus pradžioje statytais laiveliais.

REKLAMA

Paukščių rojus

Matėme ruonių, o štai banginių išvysti nepasitaikė. Pasak gido, norint jų pamatyti, derėtų išsirengti į specialiai organizuojamus banginių „safarius“. Toks 6 ar 7 val. trunkantis pasiplaukiojimas turistui kainuoja kelis šimtus litų. Užtat paukščių prisižiūrėjome iki soties: čia jų daugiau kaip 200 rūšių. Lufutene gyvena keistos išvaizdos pufinai, erdvės virš salų ir supančio vandens yra jūrinio erelio karalystė – jis sklando virš vietų, kur kormoranai bei įvairių rūšių žuvėdros rūpestingai ieško maisto savo jaunikliams.

REKLAMA

Lufutenas nėra vien kalnai ir akmenys. Pavyzdžiui, Vestvogiojaus sala – vienas svarbiausių žemdirbystės centrų visoje apygardoje. Pro autobuso langus matėme jos viduryje nusidriekusius lygius laukus ir daugybę fermų, kurias supa aukštumos. Pastarąjį dešimtmetį vietos žmonės buvo skatinami laikyti avis, ir tai išties pasiteisino.

Asta Bendoraitė



Kur yra Lofoteno salos? (Wikipedia nuotr.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų