Sunkmetis Kauno nusikaltėlių šulus privertė imtis desperatiškų veiksmų. Šiais metais įsismarkavusi pasaulinė ekonominė krizė vis gilyn į aklavietę stumia ir kadaise pasakiškais turtais pagarsėjusius Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus.
Praeityje giliomis mafijos tradicijomis besirėmę banditai kaskart pasitaikius progai pabrėždavo, kad niekada neužsiėmė ir net prispausti nepriteklių neužsiims negarbingu tarp save gerbiančių nusikaltėlių laikytu narkotikų gamybos bei prekybos verslu.
Tačiau pastarųjų metų įvykiai kriminalinėje orbitoje aiškiai rodo, kad „baltoji mirtis“ vis dažniau tampa pačia pelningiausia sveikuolių gyvenimo būdui neabejingų garsių Lietuvos nusikaltėlių ir abejotinos reputacijos verslininkų preke. Šiandien narkotikų kontrabanda Kaune yra tapusi masiniu reiškiniu. Tuo tarpu vyresnieji Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjai, kurie verčiasi šiuo verslu, vis dažniau atsiperka pernelyg švelniais nuosprendžiais.
Ekstazio pėdsakais – pas Antonį
Buvęs kadaise garsios Kauno „daškinių“ grupuotės veteranas 44 metų Algirdas Antanynas, pravarde Antonis, neseniai Vilniaus teisme sužinojo, kad Kalėdas bei Naujuosius metus sutiks už grotų.
Net 40 000 vienetų 400 000 litų vertės jaunimo naktinių klubų lankytojų pamėgtų ekstazio tablečių kontrabandos gabenimu iš Olandijos į Lietuvą įtariamas Antonis ir du jo bendrai suimti dviem mėnesiams.
Praėjusiais metais kriminalistai viename per valstybės sieną važiuojančiame sunkvežimyje sulaikė milžinišką kvaišalų siuntą. Narkotikus tada atsitiktinai aptiko specialiai išdresiruoti pasieniečių tarnybiniai šunys. Sulaikytas ir areštinėje pasodintas narkotikus gabenusio sunkvežimio vairuotojas netrukus prasitarė, jog kvaišalus gabenęs ne pirmą sykį.
Įkliuvęs vairuotojas tiksliai neatskleidė asmenų, kurie užsakė pervežti brangų krovinį, tad teisėsaugininkai beveik metus intensyviai aiškinosi tikruosius šio kontrabandinio krovinio užsakovus bei organizatorius.
„Daškinių“ bylų prokuroras
Praėjus metams, paaiškėjo sintetinių narkotikų tablečių gabentojų tarpininkai, o netrukus pasiekė žinios, jog vienas pagrindinių šios veiklos iniciatorių yra Antonis.
Netrukus buvo atliktos kratos A. Antanyno ir jo bičiulių namuose. Nors įspūdingai apstatytose jo valdose kriminalistai neaptiko kvaišalų, tačiau namų šeimininką nuspręsta nusigabenti į Vilnių.
Šią kvaišalų gabentojų bylą pavesta nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Gedgaudui Norkūnui.
Įdomus sutapimas: pastaruosius keletą metų prokuroro G. Norkūno stalčiuje guli ir įvairiausiais gandais bei fantastiškiausiomis legendomis aplipusi „daškinių“ vadeivos Remigijaus Daškevičiaus-Daškės žmogžudystės byla.
Buvęs Lietuvos bokso federacijos prezidentas 32 metų R. Daškevičius buvo snaiperio kulkos pakirstas 2001 metų lapkričio 24-ąją Vilniuje, kai prieš vidurnaktį ėjo į lauką pro Trakų gatvėje esančios prabangios italų picerijos „St. Valentino“ duris.
Kruvinos turto dalybos
Po R. Daškevičiaus laidotuvių tarp jo aplinkos vyrų kilo nesutarimų ir dėl įtakos sferų, ir dėl įvairiais būdais sukaupto nemažo turto.
Ypač sukruto anksčiau Daškės pripažinimo nesulaukę jaunosios kartos atstovai. Vieni ėmė šlietis prie vienų, o kiti – prie kitų „autoritetais“ norinčių tapti vyrų. R. Daškevičiaus žmonos Gelijos motinos Dalios Drazdauskienės sugyventinis Edmundas Bilinskas-Edma kartu su Deividu Uščiausku-Slieku pradėjo intensyviai persekioti Daškės skolininkus.
Tuo tarpu Antonis, Robertas Žukauskas-Rublis, Vidmantas Mickevičius-Kryžius (nužudytas 2002-ųjų balandį) ir kiti vyresnio amžiaus gaujos nariai ėmė pritarti Daškės pavaduotoju laikyto Rolando Dromanto-Ilgo idėjoms. Skirtingose barikadų pusėse atsidūrę „daškiniai“ nesutarė dėl įvairaus Daškei priklaususio turto reikalų.
„Buvo ir nemažai Remigijui (Daškei) skolingų žmonių. Tos skolos siekė 30 000 – 50 000 JAV dolerių, – „Akistatai“ pasakojo anksčiau „daškiniams“ priskirtas kaunietis. – Tokie veikėjai kaip Kryžius ir Antonis nebuvo tikrieji Remigijaus draugai. Jie turėjo savo atskirus verslus. Jie negalėjo turėti nieko bendra su tais, kas užsakė Remigijaus žmogžudystę ar nesutarė dėl likusių jo pinigų“.
Bene pirmasis šiame „daškinių“ tarpusavio nesutarimų kare nukentėjo A. Antanynas.
Nenorėjo prisiminti užpuolikų
2002 metų sausio 4 dieną Kauno centre Antonis po aštraus ginčo su E. Bilinsku ir D. Uščiausku tik per plauką liko gyvas. Sporto klubo „Heraklėja“ savininkas, daugkartinis Lietuvos motokroso čempionas, trumpai pabendravęs su keliais vyrais, riebiai apsižodžiavo. Nueinantį Antonį kliudė kulka...
Nors jis ilgai gydėsi, visam gyvenimui liko raišas. Tačiau ši aplinkybė nė trupučio Antoniui netrukdo mėgautis žavių merginų draugija. Jis iki šiol Kauno restoranuose pastebimas lydimas ilgakojų šviesiaplaukių gražuolių.
2004-ųjų lapkritį nagrinėjant jo apšaudymo bylą Vilniaus apygaros teisme, Antonis pareiškė nepamenąs į jį tąsyk šovusių vaikinų nei veidų, nei vardų, todėl nenorįs klaidinti pareigūnų. Tačiau už šį išpuolį teismas Sliekui skyrė 8 metus, o E. Bilinskui – 7 metus laisvės atėmimo.
„Vėliau E. Bilinskas pareigūnams prasitarė, kad tą vakarą atvažiavo tik pasišnekėti su Antoniu, tačiau Sliekas, netikėtai išsitraukęs ginklą, paleido kelis šūvius į jį“, – prisiminė įvykio vietoje apsilankęs kriminalistas.
Ramybę garantuoja nupirkti pareigūnai
2006-ųjų vasarį Kauno policiją pasiekė Ukrainos piliečių skundai. Tąsyk buvo teigiama, jog įsigiję du automobilius „Mercedes-Benz Vito“, su dviem iš pažįstamasis matytais lietuviais ukrainiečiai mašinų pirkliai nuvažiavo į „Regitros“ įmonę, o vėliau pasuko Romainių rajono link. Netoli Romainių kapinių vienas mašinos pardavėjas įrėmė ukrainiečiui į galvą pistoletą ir liepė sustoti. Iš abiejų mašinų išmetę atvykėlius, banditai nuvažiavo.
Nors šios reketo akcijos organizatoriumi buvo laikomas A. Antanynas, po kelių už grotų praleistų savaičių, nepavykus įrodyti jo kaltės, buvo išleistas.
Kaune sklando kalbos, kad patraukti Antonį baudžiamojon atsakomybėn nepavyks, mat jo reikalais rūpinasi dabar vienas įtakingiausių Kauno šešėlinio pasaulio lyderių R. Dromantas. Kalbama, jog daugelis aukštų miesto policijos ir prokuratūros pareigūnų iš esmės yra jo išlaikomi, o ir padarytus nusikaltimus Ilgui ir jo „kolegoms“ inkriminuoti itin sunku.
TIK FAKTAI
Į narkotikų verslą buvo įsivėlęs ne vienas kitados buvęs žinomas Kauno nusikaltėlis.
Su narkotikų verslo sandoriais siejami anksčiau klestėjusios Kauno Centro grupuotės vadeivų – 1998 metais nušauto Sovietų Sąjungos dziudo ir karatė čempionatų nugalėtojo, Kauno dziudo federacijos prezidento Vaidoto Stankevičiaus-Smauglio ir 2000-aisiais nužudyto ieties metiko Kęstučio Juršos – nužudymai.
2003 metų balandžio 9 dieną Henriko Daktaro sūnus Enrikas ir dar trys asmenys buvo sulaikyti skirtinguose Kauno rajonuose kaip įtariamieji neteisėtu ekstazio tablečių įsigijimu ir jų kontrabanda, taip pat suklastotų JAV dolerių platinimu. Už tai E. Daktaras Kauno apygardos teisme buvo nubaustas 6 metams nelaisvės. Į laisvę jis sugrįžo atlikęs pusę jam skirtos bausmės.
2004 metų kovo mėnesį „daktarų“ veteranai – Egidijus Abarius-Goga bei Alvydas Laurinavičius-Luras – ir jų pagalbininkai įkliuvo po to, kai Lazdijų pasieniečiai sulaikė kelių milijonų litų vertės 12 kilogramų aukštos kokybės kokaino. Greitai už didelius piniginius užstatus Gogai su Luru atsivėrė vartai į laisvę, o pastarasis net nestojo prieš teismą.
2006 metų vasarį Kauno apygardos teismas Gogai nutraukė kaltinimus dėl šios kokaino kontrabandos į Lietuvą.
2007 metų liepą žinomo Kauno mašinvagio Raimundo Petraičio-Mondės nuosavo namo rūsyje buvo demaskuota kanapių plantacija. Tačiau kadaise savo gaują turėjęs ir su „daktarais“ ryšius palaikęs Mondė įkalinimo bausmės išvengė.
2007-ųjų liepą atokioje kaimo sodyboje Prienų rajone esančio namo rūsyje įrengtame pogrindiniame kanapių šiltnamyje buvo sulaikytas nuo 1995-ųjų besislapstančio Kauno mafijos veterano Andriaus Jankevičiaus-Pšidzės sūnus Egidijus. Šiuo metu prieš Kauno apygardos teismą dėl šio įvykio taip pat stojo ir Rolandas Avyžius bei Evaldas Ivanauskas. Kalbama, jog tikrasis šeimininkas yra vyresnysis Pšidzės sūnus – Egidijaus brolis. Jis Kaune pastebimas vairuojantis naują „Mercedes-Benz 500” automobilį.
Darius Klingerys
