Valdžia teigia, jog didina mokesčius, mažina algas, karpo išmokas, kad galėtų skolintis neva palankiomis sąlygomis. Tačiau daug kas su tuo nesutinka.
Šiemet valstybės skola padidėjo 10 mlrd. litų. Kitąmet pasiskolinsime dar 12,8 mlrd. litų. Suma ir santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Europos Sąjungos (ES) mastais nėra grėsmingi, tačiau daug kam kyla abejonių dėl skolinimosi būdų.
Paslapčių praktika
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Tautos prisikėlimo partijos narys Dainius Budrys nėra patenkintas Vyriausybės, kurios daugumą sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), skolinimosi politika. „Situacija yra skandalinga. Vyriausybė savo veiksmus – diržų veržimą, mokesčių didinimą, išmokų karpymą − argumentuoja poreikiu pasiskolinti palankiomis sąlygomis. Esą, jei to nedarysime, palankiomis sąlygomis nepavyks pasiskolinti. O ar dabar taip skolinamasi? Nemanau ir net ne viską žinau“, − kalbėjo D. Budrys.
Jis kritikuoja Vyriausybę už tai, kad ši vien iki spalio pasiskolino 2,6 mlrd. litų neviešindama palūkanų. „Kodėl palūkanos turi būti valstybės paslaptis? Dėl to kyla papildomų abejonių, ar skolinamasi palankiomis Lietuvos valstybei sąlygomis. Su demokratija ir piliečių teise žinoti padėtį tai nelabai suderinama. Dėl poros tūkstančių litų parlamentinių išlaidų skaidrumo keliamas didelis triukšmas“, − įsitikinęs D. Budrys.
Pasak jo, Lietuvoje viešųjų pirkimų srityje pernelyg paplitęs neskelbiamų derybų modelis, o valstybės skolinimasis iš esmės yra viešas pirkimas. Komercinėms paslaptims čia ne vieta.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius taip pat mano, kad tvarkant viešus finansus neturėtų būti paslapčių.
„Bet kuriuo atveju Vyriausybė skolinasi netinkamai. Esu įsitikinęs, kad skolintis reikia viešai ir skaidriai, nes dabar galima tik apytikriai apskaičiuoti vidutines tokių neviešų paskolų sandorių palūkanas. Tai galima suprasti matant deklaruojamas išlaidas valstybės skolos administravimui. Išeina, kad vidutiniškai Lietuva skolinasi maždaug už 8,5 proc. palūkanų. Tai tikrai daug“, − aiškino politikas.
Pinigai kartais nekvepia
Vienas iš skolintojų, su kuriuos susitarus palūkanos nėra viešinamos, yra bankas „Snoras“. Egzotiškomis istorijomis, susijusiomis su nužudymais, apaugusios finansinės grupės „Konvers Group“, kuriai priklauso „Snoras“, pinigai valdantiems politikams nemaloniai kvepia, kai už juos perkamos ir šiaip juos puolančias žiniasklaidos priemonės.
Kai minėto banko antrinė įmonė įsigijo dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas įregistravo įstatymo pataisas, draudžiančias tokią praktiką.
TS-LKD programiniame dokumente, skambiai pavadintame „Rusijos sulaikymo strategija“, rašoma „... ypatingas dėmesys turi būti skirtas kovai su korupcija, nes ji yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl didėja žmonių nusivylimas valstybe. Nesuvaldyta korupcija taip pat yra tiesioginė galimybė Rusijai nekontroliuojamai naudoti savo nešvarius pinigus Lietuvos politinio gyvenimo įtakojimui.“ Tačiau neatsirado nei strateginių, nei taktinių kliūčių su minėtu banku slapta susitarti dėl palūkanų.
Šiemet „Snoras“ neviešo platinimo metu įsigijo 40 mln. eurų (138 mln. litų) vertės Vyriausybės obligacijų. Emisija bus išpirkta 2010 metų sausio 25 dieną. Palūkanos, už kurias „Snoras“ skolina Vyriausybei, šalių susitarimu neskelbiamos.
Paklaustas, kaip paaiškintų faktą, kad Vyriausybė, kurioje dominuoja „Rusijos sulaikymo strategijos“ autoriai, patyliukais susiderėjo su banku „Snoras“, koalicijos partneris ir Seimo Ekonomikos komiteto vadovas D. Budrys nusišypsojo: „Man ir pačiam kyla labai rimtas klausimas.“
Kyla ne jam vienam. Dar 2002 metais, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) sutrukdė 1,2 mlrd. litų investicijai į banką „Snoras“. Tuomet VSD įtarė, kad taip mėginama legalizuoti pinigus, susijusius su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis.
Šalies ūkio neprikels
Finansų analitikas Saulius Racevičius skolinimąsi neviešinant palūkanų pateisina poreikiu greitai gauti pinigų.
„Vieši aukcionai trunka pakankamai ilgai, o pagrindiniai Vyriausybės skolinimaisi buvo atliekamas siekiant užtikrinti šalies socialinį ir politinį saugumą. Vertinant šios Vyriausybės skolinimąsi, reikėtų skirti etapus. Metų pradžioje, mano požiūriu, pasiskolinta buvo nesėkmingai, tačiau spalį ir lapkritį padėtis pagerėjo. Kritikuoti lengva, tačiau reikia pripažinti, kad situacija, į kurią pateko Vyriausybė, buvo nelengva. Kai pinigų reikia žūtbūt – eini ir skoliniesi iš ten, iš kur gauni“, − savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė S. Racevičius.
Lapkričio pabaigoje Vyriausybė biržoje „NASDAQ OMX Vilnius“ vykusiame Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) platinimo papildymo aukcione pardavė 322 dienų trukmės iždo vekselių už 20 mln. litų. Už juos bus mokamos vidutinės 4,767 proc. metinės palūkanos.
Panašios trukmės iždo vekseliams šios palūkanos yra mažiausios nuo 2008 metų kovo. Ankstesni šios Vyriausybės skolinimaisi politinės opozicijos ir finansų analitikų vertinami kaip nesėkmingi.
S. Racevičius perspėjo, kad Vyriausybės skolinimosi ūkiui pakelti neužteks, jei neatsigaus privataus sektoriaus kreditavimas: „Ūkį kelti skolintais pinigais yra labai rizikingas sumanymas. Būtent bankų paskolomis jis ir buvo finansuojamas iki krizės. Lietuvoje tebėra visiškai sustojusios kapitalo investicijos, vadinasi, privatus sektorius nieko nepasiskolina ir neinvestuoja. Kol ši padėtis nepasikeis, kalbėti apie bet kokį atsigavimą nėra prasmės.“
Kritika be užuojautos
Seimo opozicijos politikai apie Vyriausybės skolinimąsi kalba daug pikčiau nei finansų analitikai ir neketina reikšti užuojautos dėl sudėtingos padėties.
Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, kad Vyriausybė meluoja, jog diržų veržimas ir taupymas reikalingi tam, kad būtų galima pasiskolinti pensijoms ir viešojo sektoriaus atlyginimams.
„Valdantieji patys tokią padėtį sukūrė. Jie primena banko klientą, kuris vos peržengęs slenkstį skelbia: esu neturtingas, neturiu jokio turto, neturiu jokių idėjų, kaip grąžinsiu paskolą, niekas kitas man nebeskolina, tai gal jūs galėtumėte? Ką darys bet koks bankininkas, girdėdamas tokius pareiškimus? Pasistengs nuplėšti kuo didesnį palūkanų procentą ir bus teisus“, − svarstė „darbietis“.
Jis kaltino Vyriausybę meluojant ir tuomet, kai pastaroji teigė, jog Lietuva šiurpiai prasiskolinusi. „Pasižvalgykime po ES ir pamatysime, kad kai kurios bendrijos šalys yra pasiskolinusios vidutiniškai iki 65 proc. BVP. Italija ar Belgija yra pasiskolinusios apie 100 proc. BVP ir nedaro iš to problemos. Jos jau skelbia, kad ūkis atsigauna, nes nebijojo skolintis, mesti pinigų į rinkas ir palaikyti vartojimą bei verslą, o ne jį smaugti. Tik, žinoma, tai reikia daryti viešai ir skaidriai. Tai būtų daug protingiau, nei atimti žmonių pensijas“, − piktinosi politikas.
Kad Lietuvos valstybė nėra tragiškai prasiskolinusi, mano ir ekspertas S. Racevičius, ir banko SEB analitikas Gitanas Nausėda.
„Pavyzdžiui, Italijos, Belgijos, Japonijos skolos viršija 100 proc. jų BVP, tačiau šios šalys nebankrutuoja. Jauna Lietuvos kredito istorija nėra bloga, bet dabar, sunkmečiu, šalies skolos auga bauginamais tempais“, – perspėjo G. Nausėda.
LSDP lyderio A. Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė greičiausiai neturi skolinimosi politikos. „Tikrai susidaro toks įspūdis. Skolintis būtų galima ir daugiau, jei būtų aiškiai apsispręsta, į ką tos skolintos lėšos bus investuojamos ir kokią tai duos kapitalo grąžą. Jei būtų investuojama į ekonomikos skatinimą – situacija būtų kita. Dabar tematome skylių lopymą ir gaisro gesinimą“, – tvirtino jis.
Kur kabinti švieslentę
Parlamentaras D. Budrys siūlė prie Vyriausybės pakabinti švieslentę, kuri nuolat rodytų valstybės skolos kitimą, kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Žmonės matytų, ir ministrai visą laiką atsimintų situaciją“, − sakė jis.
Seimo narys M. Zasčiurinskas siūlė tokią švieslentę kabinti visuose Lietuvos didmiesčiuose ir judriausiose vietose.
S.Racevičiui tokie siūlymai sukėlė šypsena. "Mačiau Amerikoje. Gražiai atrodo ir tiek. Galima kabinti, jei kam nors patinka";- sakė jis.
Šiuo metu tokią dinamišką skaičiuoklę pateikia interneto svetainė http://2g.lt/. Remiantis jos duomenimis, Lietuvos valstybės skola praėjusį trečiadienį 12 valandą buvo 26 143 261 019 litų ir ji vis didėja. Pasak tinklalapio autorių, vienam piliečiui tenkanti skolos dalis yra 7 803 litai. Kiekvienam iš mūsų esą teks sumokėti dar po 503 litus palūkanų kasmet.
Finansų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Vytautas Lenkutis nesiėmė komentuoti, ar minėtos svetainės duomenys tikslūs. „Su mumis tai nesusiję. Kažkas nori žaisti, tai tegul ir žaidžia. Apie tokio daikto egzistavimą sužinojau tik iš jūsų“, − prisipažino jis.
TIK FAKTAI
Finansų ministerijos duomenimis, 2009 metų lapkričio 30 dieną buvome skolingi 24 mlrd. 632,2 mln. litų, arba 27,1 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP.
Kitąmet Vyriausybė ketina pasiskolinti dar 12,8 mlrd. litų, kad galėtų finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei perfinansuoti ankstesnes skolas.
Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.
