REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Danijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad mūsų planetos klimato permainos yra reikšmingai veikiamos Žemės magnetinio lauko pokyčių, skelbia „Physorg.com“.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina stiprią koreliaciją tarp Žemės magnetinio lauko stiprumo ir kritulių intensyvumo tropiniuose planetos regionuose“, - Danijos žurnalui „Videnskab“ sakė vienas šio tyrimo bendraautorių, Orhuso (Aarhus) universiteto geofizikas Madsas Faurschou Knudsenas.

REKLAMA

Jis su kolega Peteriu Riisageriu iš Danijos ir Grenlandijos geologinės tarnybos (GEUS), remdamiesi Kinijoje ir Omane esančių stalaktitų ir stalagmitų tyrimų duomenimis, atliko prieš 5000 metų egzistavusio Žemės magnetinio lauko rekonstrukciją.

Jų tyrimo, kurio medžiaga buvo paskelbta JAV mokslo žurnale „Geology“, rezultatai remia kontroversišką prieš dešimtmetį paskelbtą danų astrofiziko Henriko Svensmarko teoriją. Šis mokslininkas tvirtina, kad Žemės klimatą labai veikia Žemės atmosferą pasiekiantys galaktikos kosminiai spinduliai.

REKLAMA
REKLAMA

Svensmarko teorija, priešingai nei teigia dauguma mokslininkų, globalinį atšilimą siejančių su didėjančiomis „šiltnamio dujų“ emisijomis, tvirtina, kad mūsų planetos klimatas tiesiogiai susijęs su jos magnetiniu lauku, nes jis reguliuoja atmosferą pasiekiančių kosminių dalelių kiekį.

„Vienintelis būdas, kaip būtų galima paaiškinti nustatytą Žemės magnetinio lauko ir klimato ryšį, – remtis lygiai tokiais pat fizikiniais mechanizmais, kurie pateikti Henriko Svensmarko teorijoje“, - sakė daktaras M. Knudsenas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, jei magnetinio lauko pokyčiai, kurie vyksta nepriklausomai nuo Žemės klimato, gali būti susieti su kritulių režimo permainomis, tai gali būti aiškinama tik viena prielaida: planetos magnetinis laukas blokuoja kosminius spindulius.

Tyrimo autoriai neneigia, kad anglies dvideginio emisijos vaidina svarbų vaidmenį keičiant klimatą, „tačiau klimatas yra nepaprastai sudėtinga sistema, ir nelabai tikėtina, kad mes iš tiesų suvokiame, kokia yra atskirų faktorių reikšmė tam tikromis aplinkybėmis“, - mokslininkus cituoja „Physorg.com“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų