REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Metanas, azoto oksidas, anglies dvideginis ir azotas aiškiai matosi Žemės planetoje analizuojant VIRTIS spektrometro darytas nuotraukas. Nuotrauka daryta iš 78 milijonų kilometrų atstumo. Spektrinėse nuotraukose taip pat matyti vandens pėdsakai.

REKLAMA
REKLAMA

Europos kosminis tyrimų zondas „Venus Express“ be savo tiesioginės paskirties – tyrinėti Venerą – užsiima gana keista iš pirmo žvilgsnio veikla – ieško gyvybės Žemės planetoje.

REKLAMA

Vienas iš „Venus Express“ programos mokslininkų Davidas Grinspoonas iš Denverio Gamtos ir mokslo muziejaus pasiūlė šį projektą praėjusiais metais, o dabar jau tapo prieinami pirmieji tyrimų duomenys.

D. Grinspoono idėja labai paprasta – reguliariai fotografuoti Žemės planetą, naudojant zondo spektrometrą VIRTIS. Kam to reikia? Pasirodo, mūsų planeta „Venus Express“ darytose nuotraukose yra vieno pikselio dydžio taškelis – šiaip ar taip, atstumas nuo Veneros iki Žemės ne toks jau ir mažas – vidutiniškai siekia apie šimtą milijonų kilometrų. Tad iš tokios nuotraukos neįmanoma atskirti jokios Žemės planetos detalės. Astronomams tokia situacija puikiai žinoma – būtent taip „apgraibomis“ jie tyrinėja egzoplanetas. Štai čia ir yra visa idėjos esmė – VIRTIS spektrometro nuotraukose gaunamas vaizdas bus labai panašus į tolimųjų planetų vaizdus, tik šiuo atveju yra 100 proc. žinoma, jog Žemėje yra gyvybė – vadinasi, iš gautų spektrinės analizės duomenų galima sudaryti tinkamiausią metodiką, kaip ir ko reiktų ieškoti tolimosiose planetose, kad būtų galima nustatyti, ar jose egzistuoja gyvybė, panaši į žemiškąją.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkų teigimu Žemė du arba tris kartus atsiduria pakankamai geroje Veneros atžvilgiu padėtyje – tuomet ir vyksta automatinis mūsų gimtosios planetos „tyrimas“. Spektrometras jau padarė 40 mūsų planetos nuotraukų (tiek regimajame, tiek ir infraraudonajame spektre). Ką gi pavyko sužinoti?



Zondo spektrinėse nuotraukose matyti vandens ir deguonies pėdsakai mūsų planetoje (nuotolis nuo Žemės siekia 62-175 milijonus kilometrų). Viršutiniai paveikslėliai rodo Žemės padėtį Veneros atžvilgiu fotografavimo metu.

(JPL-NASA ir ESA/VIRTIS/INAF-IASF/Obs. de Paris-LESIA nuotr.)


Kol kas mokslininkai spektrinėse nuotraukose aptiko įvairių medžiagų, pagrindinės iš jų – vanduo ir deguonis. Tačiau tokių medžiagų egzistavimas toli gražu neįrodo gyvybės fakto. Pasirodo, Veneroje taip pat aptinkami nedideli šių medžiagų kiekiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl dabar astronomai bando aptikti subtilesnių medžiagų pėdsakus, pavyzdžiui, „raudonojo krašto“ efektą - pasirodo, jog žalieji augalai palieka labai ryškų pėdsaką artimajame infraraudonųjų spindulių spektre.

Be to, grupė planuoja sulyginti Žemės spektrines nuotraukas, kuomet ji į Venerą pasisuka vandenyno puse, su nuotraukomis, gautomis fotografuojant kontinentinę pusę.

Tai pirmasis ilgalaikis Žemės stebėjimas iš tokio nutolusio taško. Galbūt dabar juokingai atrodantys mokslininkų bandymai aptikti gyvybę mūsų planetoje ateityje gali duoti didelį postūmį analizuojant kitų sistemų planetas. Na, bent jau taip tikisi ir projekto komanda, ir „ateivių“ entuziastai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų