Kadangi pačiam su žvejyba intymiai padraugauti trukdo įvairūs darbo ir ne darbo reikalai, teko susirinkti informaciją iš ganėtinai patikimų gandonešių - žūklės parduotuvių pardavėjų. Paprastai ten suplaukia visa patikima ir nepatikima informacija apie žuvų judėjimą.
Labai džiaugtis tikrai nėra kuo. Praėjusi savaitė buvo nekibi, šios savaitės pradžia kiek geresnė. Kuršių mariose aplink Kiaulės nugarą po truputį kimba sterkai ir karšiai, pasirodė stintos mailius, todėl greitai visos plėšrios ir neplėšrios Kuršių marių žuvys persiorientuos į lengvą mėsišką grobį ir, prisigraibius mailiaus, bus galima tikėtis gerų laimikių.
Kimba karpiai. Dėsninga, nes liepos mėnesį jų aktyvumas, ko gero, pats didžiausias. Turiu galvoje rimtus karpius, o ne Kintų ar Karpynės kalibro buratinus. Mokantys gaudyti, - o tokių pažįstu keliolika, - beveik visi sugavo labai neblogų egzempliorių. O neblogi, mano supratimu, yra tie, kurie nuo 12 iki n... kg. Vietos, kuriose kabinėjasi karpiai, savaime suprantama, liks nepaminėtos... Karpininkai pavydūs, geras vietas slepia.
Kimba ir kitos šilumą mėgstančios žuvys - lynai, karosai. Nors lynai kimba ne taip noriai kaip galėtų, vis dėlto - vėsoka. Daugiau nieko paguodžiamo negaliu parašyti, išskyrus tai, kad lietuviai masiškai traukia žvejoti į Norvegiją, o iš ten irgi nieko stebuklingo negirdėti, išskyrus tiems kraštams normalias menkes iki 10 kg, visai nedidelius toms platumoms otus (irgi iki 10 kg). Nyku...
Kaip pigiai tapti karpininku?
Kaip minėjau, visai neblogai kimba rimti karpiai, todėl ir šio rašinėlio tema - karpinė įranga. Garsių karpinės įrangos gamintojų produkcija kainuoja dažnam lietuviškam žvejui nesuprantamai didelius pinigus.
Tačiau rinkoje yra ir labai neblogų, ir kur kas pigesnių analogų, kurie kokybe paprastai mažai kuo skiriasi nuo specializuotų karpinės įrangos gamintojų gaminių, o kaina kelis kartus mažesnė. Tai nebus mersedesas, tačiau ar visi pas mus jais važinėja? Kur kas daugiau tokių, kurie laksto "golfais" ir "Renault"...
Būtinas tikro karpininko aksesuaras - kėdė
Jeigu karpininkas neturi kėdės, kurioje nekibimo metu gali pasnausti, - jis joks karpininkas. Kėdė - būtinai didelė, patogi ir užimanti be galo daug vietos bagažinėje, vienas iš būtiniausių atributų. Labai neblogas ir nebrangias kėdes, kuriose drąsiai galima užsnūsti, mūsų rinkai tiekia "Larus".
Paprastai šios kėdės labai panašios į garsiausių ir brangiausių gamintojų kėdes, tačiau maždaug perpus pigesnės. Dėl jų kokybės galima nesijaudinti iki tol, kol jūsų svoris neperkopė 120-130 kg. Paskui jaudinsitės irgi ne dėl kėdės, o dėl sveikatos...
Kėdės yra patogios ir minkštos, reguliuojamas atlošų pasvirimas ir pagal kojų ilgį. Abi išsitiesia iki tokio lygio, kad galima gulėti kaip lovoje. O nejuokaujant - patogi kėdė yra tikrai reikalingas daiktas. Šokinėti nuo jos gaudant didelius karpius tenka retai, todėl sėdint ant mažos nepatogios kėdutės per kelias žvejybas ant sėdimosios gali užaugti nuospaudos...
Stogas virš galvos
Didžiųjų karpių gaudymas - ilgas procesas. Tai gali trukti parą dvi. Rimtos karpininkų varžybos trunka 100 valandų, t. y. keturias paras. Per tą laiką nestabilus lietuviškas klimatas gali pasikeisti keturis kartus. Nori nenori reikia turėti kokį nors stogą, po kuriuo būtų galima pasislėpti, galų gale - naktį pasnausti nešeriant visos apskrities uodų.
Tikros karpininkų palapinės yra brangios. Tai labai geri, apgalvoti produktai, tačiau vėlgi... vidutiniam lietuviui, skaičiuojančiam centus, tai būtų skaudokas pirkinys. "Larus" skėtis-palapinė yra neblogas kompromisas tarp kainos ir kokybės.
Tai palapinė, sukonstruota skėčio principu. Geras atsparumas vandeniui - 5000 lašų per 24 h, paprasta konstrukcija. Palapinė gali būti atvira, uždaroma aklinu tentu su langeliu meškerykočiams stebėti arba tinkleliu nuo uodų. Palapinėje sėdomis telpa du žmonės arba ant sudedamosios lovelės patogiai galima miegoti vienam.
Kiti būtini atributai
Rimtiems karpiams gaudyti reikia dar krūvos įvairių žaisliukų, apie kuriuos papasakoti fiziškai neužteks vietos. Bet apie kelis būtinus dalykus, tokius kaip stovas, kibimo signalizatoriai ir kotai, užsiminsiu. Stovas yra nemažą apkrovą atlaikantis daiktas, tad jį renkantis per daug "nusipiginti" neverta, nes gali būti, jog po metų jau teks ieškoti kito.
Padorų stovą galima įsigyti už 300 litų. Toks laikys kelerius metus. Svarbu, kad būtų galima reguliuoti stovo kojų ilgį, pakrypimo kampą, o priekinio signalizatorių skersinio veržlės būtų reguliuojamos iš apačios. Signalizatorius niekada neprisisuka idealiai tiesiai - tam, kad jis teisingai stovėtų, ir reikalinga veržlė ant laikiklio.
Kitas ganėtinai svarbus daiktas - elektroniniai kibimo signalizatoriai. Jų yra daug ir įvairiausių. Nebūtinai pigus gali būti prastas. Tik tiek, kad pigus signalizatorius greičiausiai labai ės energiją ir per porą sezonų už maitinimo elementus sumokėsite dar vieną signalizatoriaus kainą.
Gaudant rimtus karpius šlaistytis ant krantelio arti vandens nepatartina. Dideli karpiai labai jautrūs vibracijoms ir triukšmui, todėl stovyklavietę geriau įsirengti keliasdešimt metrų nuo kranto. Tokiam atvejui labai patogūs signalizatoriai su radijo ryšio stotele. Paprastai komplekte būna trys signalizatoriai ir stotelė, kurią turėsite kišenėje. Jų garsą galima užsukti visai, o būnant toliau nuo meškerių naudotis stotele, kurioje matysite, kuris signalizatorius suveikė.
Šitas daiktas, pagamintas kokio garsaus karpinės įrangos gamintojo, kainuoja nemažus pinigus. Kompromisas - "Sundrige" komplektėlis, kurio kaina neturėtų viršyti 300 litų. Atviroje vietoje stotelė su signalizatoriais palaiko ryšį daugiau kaip 100 m atstumu. Kiekvienam signalizatoriui galima pasirinkti kitą dažnį tam, kad nebūtų parazitinių radijo trukdžių tarp šalia stovinčių signalizatorių.
Visas komplektėlis gražiai supakuotas lagaminėlyje, niekas nenulūš ir nesušlaps. Gana svarbūs ir kibimo signalizatoriai, tautos vadinami "beždžionėmis". Visas "beždžiones" ant "šniūriuko" reikia pamiršti be kalbų. Vienintelis patikimas signalizatorius tam reikalui - "swing" tipo, kurio yra daug modifikacijų. Jis minimaliai reaguoja į vėją, didele amplitude reguliuojamas jautrumas.
Apie nebrangias, bet patikimas rites rimtiems karpiams rašiau praėjusį šeštadienį. Liko šakalėliai. Jie turėtų būti lengvi, stiprūs ir ilgi. Tai jau nebepigu. Tačiau kotas ir ritė - svarbiausi karpininko įrankiai norint sėkmingai susidoroti su didžiule užkibusio karpio jėga.
3,9 m ilgio ganėtinai gerus kotus galima įsigyti už 150-180 Lt. Kokios akcijos, greitos ar parabolinės, turi būti kotas - žvejo skonio reikalas. Su greitos akcijos kotu toliau numesite, o tai labai svarbu. Didieji karpiai paprastai laikosi ne arčiau 80-100 m nuo kranto.
Su paraboliniu kotu mažiau vargo ištraukiant žuvį, jis kiek pridengia karpininko klaidas traukiant karpį. Bet kokiu atveju koto testas turėtų būti 3-31/2 Lbs. Su tokiu kotu ir subalansuotu jam svareliu galima išgauti užtektinai energijos tolimam metimui.
Visa kita bižuterija - pasirinkimo ir praktikos reikalas. Rimtu karpininku per dvi žvejybas netampama, tam reikia laiko, klaidų, kurias paskui galima taisyti, ir atidaus stebėjimo.
