REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai į skandalus dėl nelegalių statybų bei statinių saugomose teritorijose vis dažniau įsipainioja ir politikai, o naujų dangoraižių statybos senamiesčiuose tapo įprastu reiškiniu, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusiems entuziastams kovoti darosi vis sudėtingiau.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl vagonėlio ant Kuršių marių kranto aiškinosi aplinkos ministro Artūro Paulausko buvęs patarėjas Rolandas Zujevas, kilo neaiškumų ir dėl Klaipėdos rajono tarybos nario Alfredo Šiaulio vagonėlio ant Minijos kranto.

REKLAMA

„Jei norime kažką pakeisti, turime pradėti rimtą gamtos ir kultūros paveldo apsaugos sisteminę pertvarką, būtina nepriklausoma kontrolės institucija“, – konferencijoje trečiadienį sakė Alternatyvinės kultūros paveldo komisijos vadovė Rasa Kalinauskaitė.

R. Kalinauskaitė ironiškai teigė, kad pagal esamą situaciją reikėtų pakeisti Lietuvos Konstituciją, Europos žemėlapį ir išbraukti Lietuvą iš jo, nes jokioje Europos valstybėje politikai šitaip atsainiai nežiūri į paveldo problemas. Būtų neprošal pakeisti ir valstybinių apdovanojimų sistemą – apdovanoti ir paveldo naikintojus, „nes nė vienas naikintojas kol kas nesusilaukė bausmės“.

REKLAMA
REKLAMA

„Konstitucijoje parašyta, kad tauta kuria valstybę. Tačiau 36 tūkst. žmonių pasirašė prieš „Leo Lt“, o Prezidentas ją palaimino. 16 tūkst. žmonių pasirašė prieš Kuršių Nerijos naikinimą, jie iki šiol negavo atsakymo. 8 tūkst. pasirašė už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą, ir čia tik keli pavyzdžiai. Lietuva nepriklauso piliečiams – jų parašai metami į šiukšlių dėžes“, – tęsė R. Kalinauskaitė.

R. Kalinauskaitė akcentavo prekybos centrų „Akropolis“ Kaune statybą šalia Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios, Vilniuje – „Gedimino 9“, viešbučio „Novotel“ kontrastą su šalia esančiais istoriniais pastatais, netvarkomus Abromiškių dvarą bei Sapiegų rūmus, ir kitus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Leista užstatyti ir gynybinę sieną Vilniuje. Ji taps kažkieno interjerto dalimi. Tokie dalykai mūsų valstybėje – sistema“, – tikina R. Kalinauskaitė.

Tuo tarpu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė kaip didžiausias problemas įvardija statybų plėtrą bei savališkas statybas.

„Noras turėti žemės saugomose teritorijose labai didelis. Deja, tie, kurie susigrąžino žemę saugomoje teritorijoje, galvoja, kad gali daryti su ja, ką nori“, – sakė R. Baškytė.

Ji džiaugėsi, kad savavališkų statybų skaičius po truputį mažėja, tačiau, pasak R. Baškytės, norint išsaugoti vertybes, reguliavimas būtinas.

REKLAMA

„Yra daug norinčių apeiti įstatymus, tikimasi, kad gal kas pasikeis, bus pakeisti įstatymai ir panašiai. Yra ir tokių, kurie sutinka parduoti savo žemes saugomose teritorijose valstybei, bet tai labai brangu“, – pridūrė direktorė.

„Dalis politikų neturi mažiausio supratimo apie Minijoje saugomą fauną. Aš nieko prieš statybų atstatymą, bet kai viskas vyksta taip, negaliu pasakyti žmonėms, kodėl jie prie upės negali prieiti“, – apie pajūrio regiono parko problemas kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

REKLAMA

Vertindamas į skandalus dėl nelegalių statinių saugomose  teritorijose įsivėlusius politikus, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys neabejojo, kad politikai, tvirtinantys sprendimus, turėtų jų ir laikytis.

„Gal jie neįsiskaito į įstatymus, gal ne visi teisės aktai konkrečiai nusako teises ir pareigas. Kita vertus, jei lyginsime savo šalį su kaimyninėmis valstybėmis, pavyzdžiui, su Kaliningrado pajūriu, pas mus bendras vaizdas geresnis.

Ten pakrantėse pristatyta visko ir visaip. Tačiau, gal ir pas mus kada nors atvažiuos iš kitų šalių ir žiūrės, kaip nereikia daryti. Mano nuomone, statybos, urbanizacija turi vykti, bet viskas turi būti pamatuota“, – sakė L. Budrys.

Eglė Lipeikaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų