Skaičiuojama, kad vien šiemet Lietuvos darbo rinkoje trūksta apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų, tarp jų ir projektų vadovų. Vieno iš „PM spring: the voice of profession“ konferencijos pranešėjų, „Alliance for Recruitment“ partnerio Andriaus Franco teigimu, IT projektų vadovai Lietuvoje uždirba ne mažiau nei Estijoje – apie 2400-3700 Eur per mėnesį.
„Vis daugiau projektų vadovų dirba globaliose tarptautinėse korporacijose ir dėl naujų užsienio investuotojų gali dirbti neišvažiuodami iš Lietuvos bei turėti plačias atsakomybės sritis“, – teigia A. Francas.
Projektinių darbo vietų daugės
Darbo rinkos analitikų duomenimis, ateityje planuojama kurti vis daugiau projektinių darbo vietų. 2020 m. vien Jungtinėje Karalystėje planuojama daugiau nei 177 tūkst., Vokietijoje daugiau nei 153 tūkst. projektinių darbo vietų. Prognozuojama, kad inovacijų ekonomikoje projektinių darbo vietų ateityje reikės daugiau nei neprojektinių.
Pauliaus Morkvėno, Lietuvos projektų vadybos asociacijos (LPVA) Valdybos pirmininko, teigimu, Lietuvos organizacijos veikia nuolat besikeičiančioje aplinkoje, be to, stiprėja tarptautinių žaidėjų konkurencija, todėl nuolatiniai pokyčiai – būtini.
„Kur pokyčiai – ten ir projektai. Pakankamai siaurame organizacijų rate, daugiausiai IT sektoriaus ir tarptautinių organizacijų padaliniuose, matome stiprų projektų, programų ar projektų portfelio valdymą. Deja, platesniu mastu Lietuvos organizacijų vadovai nėra visiškai susipažinę su profesionalia projektų vadyba, neišnaudoja jos teikiamų galimybių. Profesionalus programų ir portfelio valdymas didina projektų kuriamą vertę, efektyviau paskirsto ribotus finansinius, žmogiškuosius resursus ir taip padeda organizacijoms sėkmingai keistis. Siekiant laimėti konkurencinėje kovoje, reikia perimti konkurentų ginklus – įdiegti savo organizacijose pasaulines vadybos praktikas“, – sako P. Morkvėnas.
Be IT sektoriaus labiausiai projektų valdymui imlūs yra konsultacinių paslaugų, bankų, investicijų valdymo, energetikos, telekomunikacijų, gamybos, sveikatos apsaugos, statybos sektoriai. Tarptautinių tyrimų duomenimis, su projektų valdymu susijusių darbų, kaip ir projektų vadovų ir vadovių, ypač specializuotų, poreikis iki 2020 metų didės. Projekto vadovų darbo rinkos tendencijos yra ir bus ypač patrauklios moterims.
„Nors iš statistinių duomenų šiuo metu galime teigti, jog moterų projektų vadovių yra mažiau nei vyrų, tendencija pamažu gali keistis. Prognozuojama, kad įgyvendinti naujoms investicijoms turės būti samdoma vis daugiau patyrusių projektų vadovų bei vadovių, augs sertifikuotų projektų valdymo specialistų poreikis“, – sako LPVA Valdybos narys, projektų ir verslo procesų pokyčių konsultantas Aurimas Pautienius-Želvys.
Ieškoti ne geriausių, bet pasiteisinusių sprendimų
Naujausios projektų valdymo tendencijos buvo aptariamos Lietuvos projektų valdymo asociacijos organizuotoje didžiausioje projektų valdymo konferencijoje „PM Spring: the voice of profession“, kurioje dalyvavo daugiau nei 150 ekspertų ir profesionalų.
Konferencijos metu patirtimi dalinosi Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos projektų valdymo profesionalai, tarp jų – John Hermarij, Paul Hodgkins, Leo Oneill, Kamil Mroz ir kt.
Tarptautinio projektų valdymo guru John Hermarij pristatė pragmatinio projektų valdymo manifestą. Specialisto teigimu, projektų valdyme būtina naudoti tik tai, kas reikalinga, kalbėti tik apie faktus, ieškoti ne geriausių, bet pasiteisinusių valdymo spendimų, praktikų ir technikų. Pasak jo, projektų valdymo tikslai turi būti transformuoti į nuolatinio mokymosi uždavinius organizacijose.
Pasak A. Pautieniaus-Želvio, prognozuojama, kad iki 2025 m. vyks tolimesnis verslo ir visuomenės projektifikavimas, augs kompleksinių projektų kompetencijų poreikis, projektai vis labiau taps tarptautiniai ir virtualūs, didės profesionalumo poreikis, augs dėmesys mokymuisi ir švietimui, projektai vis labiau bus suprantami kaip verslo organizavimo ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo forma.
