Profesijos, kurių atstovams darbo Lietuvoje niekada netrūks

Tolimųjų reisų vairuotojų ypač pradės trūkti po 10–15 metų (nuotr. Elta)

Tolimųjų reisų vairuotojų ypač pradės trūkti po 10–15 metų (nuotr. Elta)

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje.

Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Pasak pašnekovo, išanalizavus per 100 tūkst. 2007–2009 metų tinklalapio cvmarket.lt duomenų bazėje esančių gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodydavo ir gaunamus atlyginimus, pastebėta, kad ekonominio sunkmečio pradžioje iš kitų išsiskyrė skolų išieškotojai – 2008 metais skolų išieškotojų gaunami atlyginimai pakilo 6,5 proc. Tiesa, jau 2009 m. pastebėtas ir beveik analogiškas darbo užmokesčio sumažėjimas.

Sekasi prisitaikantiems

Skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, natūralu, kad sunkmečio pradžioje skolų išieškojimo sektoriuje padaugėja darbuotojų, tačiau tai – tik laikinas reiškinys: „Prasidėjus krizei reikia daugiau specialistų, kad būtų atliktas atsiradęs papildomas darbas. Visos skolos susijusios su kreditavimu, o dabar, kai kreditavimas nevyksta jau dvejus metus, gerokai sumažėjo ir skolininkų“, – pasakojo S. Žilinskas.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu, sumažėjus skolininkų skaičiui, mažiau darbo turi ir specializuoti su skolų išieškojimu susijusių įmonių darbuotojai, pavyzdžiui, bankroto administratoriai. „Creditreform Lietuva“ direktoriaus teigimu, kur kas geriau sekasi toms skolų išieškojimo įmonėms, kurios prisitaiko prie rinkos poreikių ir teikia platesnį paslaugų spektrą, pavyzdžiui, išsamią informaciją apie įmonių galimybes skolinius įsipareigojimus sumokėti laiku.

Psichoterapeutų neįvertina

Užsienio tinklalapių publikacijose kaip paklausūs sunkmečiu įvardijami psichologai ir psichoterapeutai – esą žmonės dėl padidėjusių psichikos sutrikimų kreipiasi dažniau, todėl didėja ir šių specialistų paklausa. Tačiau, kaip teigia psichoterapeutas, buvęs Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimundas Alekna, Lietuvoje per krizę psichiatrų ar psichologų paklausos padidėjimo nematyti.

„Didesnio lankytojų skaičiaus svyravimo sunkmečiu Lietuvoje nepastebėjome, skyrėsi tik klientų gebėjimas mokėti už paslaugas, – sakė R. Alekna. – Tačiau šioje srityje mes negalime būti lyginami su Vakarais – Lietuvoje žmonės turi neigiamų nuostatų psichoterapijos paslaugų atžvilgiu.“ Pasak pašnekovo, pastebėta, kad žmonės dažniau su psichologinėmis problemomis susiduria ne sunkmečio, o ekonominio pakilimo laikais. Taip esą todėl, kad kai tampama finansiškai nepriklausomiems, tarsi nebėra ko daugiau siekti, nerandama laimės ir atsiduriama savotiškame „egzistenciniame vakuume.“

Dienos klausimas

Ar priimtumėte pabėgėlį po savo stogu?

Televizija